Nors ši kaina dar keisis mėnesio eigoje, tačiau tradiciškai šaltas sausis šiais metais yra ne toks jau žvarbus, o gamtinių dujų kaina, iki šiol daranti didelę įtaką elektros kainoms, taip pat mažėjo ir jau kurį laiką svyruoja gana pastoviose ribose, matytose prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
Nuo sausio 1 d. dujų kainos Nyderlandų biržoje nukrito nuo 77 iki 67 eurų už MWh. Vis dėlto didysis kritimas įvyko prieš tai – dar gruodžio viduryje kaina siekė 135 eurus/MWh, o tuomet pradėjo smarkiai leistis.
Pastarąjį kartą elektros kainos viso mėnesio vidurkis, mažesnis nei 100 eurų/MWh, buvo pasiektas 2021 m. rugpjūtį, kai viso mėnesio kainos vidurkis buvo 87,74 eurai/MWh.
Jeigu panaši kaina išsilaikytų visą mėnesį, tai būtų puiki žinia su birža susietus planus pasirinkusiems klientams, mat tokiu atveju būtų galima tikėtis palįsti po 28 ct/kWh riba ir bent jau šį mėnesį mokėti mažesniu tarifu nei didelė dalis kitų šalies vartotojų.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia matantis ženklų, kad panašios tendencijos bent jau kuriam laikui galėtų išsilaikyti.
Europoje gruodį atšilę orai prisidėjo prie to, kad dujų saugyklos žemyne ir toliau lieka užpildytos daugiau nei 80 procentų. O mažesnis dujų suvartojimas reiškia ne tik mažesnes jų kainas – dujos kaip žaliava yra ir viena elektros kainos dedamųjų.
„Žinoma, elektros rinkoje veikia kur kas daugiau kainą formuojančių veiksnių nei tik dujų kaina. Tačiau ir šie veiksniai pastarosiomis savaitėmis elektros kainą tempė žemyn“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai cituojamas M.Giga.
Anot jo, dėl šiltų orų ir gausių kritulių vandens lygis upėse padidėjo iki žiemos periodui nebūdingų aukštumų, o palankūs orai gruodį bei sausio pradžioje nulėmė ir bemaž trečdaliu išaugusias gamybos apimtis vėjo elektrinėse.
Tokią galutinę kainą moka visuomeninio tiekimo klientai, taip pat ir tie nepriklausomo tiekimo klientai, kurių fiksuoti tarifai patenka į 28-56,5 ct/kWh rėžį. Skirtumą jiems kompensuoja valstybė.
Tiesa, prie galutinio biržinio plano tarifo dar pridedamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), tiekėjo marža bei persiuntimo mokesčiai, nuo sausio siekiantys iki maždaug 8,5 ct/kWh, priklausomai nuo pasirinkto Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) plano.
Tiesa, nors fiksuotus elektros tiekimo planus pasirinkusių vartotojų elektros kaina neveikia tiesiogiai, ji smarkiai veikia biudžetą.
2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų. Dar virš 220 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui.
Stambios numatytos kompensacijos dalinai lėmė didelį – 4,9 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą.
Vis dėlto, jeigu neprireiks visų valstybės biudžete numatytų kompensacijų energetinėms išlaidoms, tuomet mažės valstybės skola, ketvirtadienį kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, iš kompensacijoms numatytos sumos sutaupyti pinigai neturėtų būti skiriami kitiems tikslams.
„Turime vertinti, kiek mes galime leisti papildomai skolintis ir kai buvo patvirtintas biudžeto deficitas toks, koks jis yra, tai juk buvo kritikos, kad praskolinta ir kitaip, dabar, kai gali būti, kad reikės mažiau lėšų, tai kai kurie žmonės sako, ypatingai politikai opozicijos, kad imkime ir išdalinkime tuos pinigus, bet tai yra skola“, – kalbėdama LRT radijui teigė I.Šimonytė.
Vis dėlto iki „normalių“ kainų – dar toli.
Nors pernai viso sausio vidurkis buvo 145,87 euro/MWh, 2021 m. sausį elektros kaina biržoje buvo beveik tris kartus mažesnė ir siekė 53,64 ct/kWh.