Elektrinę valdanti LEG teigia, kad specialistai turėtų išanalizuoti, kokią technologinę alternatyvą būtų racionaliausia diegti HAE.
„Studijoje bus analizuojamos kelios skirtingos kintamo greičio agregato įrengimo alternatyvos, taip pat – galimybė rekonstruoti vieną iš esamų fiksuoto greičio agregatų, perdarant jį į kintamo greičio. Dar viena analizuojama technologinė alternatyva – energijos kaupiklio įrengimas“, – komentare BNS rašo LEG.
Pasak įmonės, bus vertinamas maždaug keliasdešimties megavatų (MW) energijos kaupiklio variantas.
LEG teigimu, dėl saulės ir vėjo jėgainių didėjant elektros gamybos svyravimams, auga papildomo lankstumo hidroakumuliacinėse elektrinėse poreikis.
„Atsižvelgdami į galimą rinkos situaciją Baltijos šalims prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų (sinchronizavimas – BNS), svarstome galimybę įrengti naujus generacijos pajėgumus, galinčius teikti pirminio rezervo ir kitas sistemines paslaugas“, – teigė LEG.
Socioekonominė analizė vertins konkrečių Kruonio HAE plėtros alternatyvų rentabilumą, ekonominę naudą ir poveikį visuomenei. Antroji studija analizuos išimtinai technologinį plėtros aspektą ir lygins keletą jos variantų.
Šiuo metu Kruonio HAE veikia 4 hidroagregatai. Kiekvienas iš jų gali veikti fiksuotu (220 MW) galingumu siurblio režimu. Jų lankstumas generatoriaus režimu galimas 160-225 MW diapazone.
Pernai liepą LEG baigė remontuoti vieną agregatą, jis saugiai galės veikti dar apie 15 metų. Tokio masto remontas atliktas pirmą kartą per elektrinės istoriją.
Šiemet du agregatai perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ teiks sisteminę paslaugą – antrinį rezervą. Kiti du veiks komerciškai, jų pagaminta elektra bus prekiaujama biržoje.
Kruonio HAE – vienintelė tokia elektrinė Baltijos šalyse – balansuoja elektros gamybą ir suvartojimą, užtikrina avarinį Lietuvos energetikos sistemos rezervą, gali per kelias minutes pasileisti po sisteminės avarijos (angl. blackout).
„Lietuvos energijos gamybą“ valdo valstybinė energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.
