Ketvirtadienį KT paskelbė, kad Kauno apylinkės teismui grąžina prašymą ištirti šių sąlygų prieštaravimą Konstitucijai, nes šios abejonės netinkamai pagrįstos.
„Pareiškėjas nepateikė aiškių teisinių argumentų savo abejonėms pagrįsti, todėl jo prašymas (...) grąžintas“, – teigiama KT pranešime.
Pirmosios instancijos teismui klausimas dėl Civilinio kodekso (CK) atitikimo Konstitucijai kilo nagrinėjant ginčą dėl šilumos tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta bei skolos pagal sutartį priteisimo.
Abejones teismas grindė tuo, kad tuo atveju, kai vartotojo ir energijos tiekėjo ginčas dėl skolos už suvartotą energiją dar nėra išspręstas, vartotojas priverstinai lieka sutarties dalyviu ir neturi galimybės vienašališkai jos nutraukti.
CK numato, jog fizinis asmuo turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei tik jeigu yra visiškai sumokėjęs už paslaugą.
Tačiau KT mano, kad prašymas paaiškinti tokios sąlygos neteisėtumą yra nepagrįstas.
„Pareiškėjas nepagrindė (...) kodėl būtent reikalavimas būti visiškai atsiskaičius su energijos tiekėju neatitinka Konstitucijos“, – teigiama pranešime.
Anot jo, prašyme suabejota, kad tokia padėtis yra labai nepalanki ir neproporcingai ribojanti vartotojo teisę atsisakyti sutarties, o teisinis reguliavimas nepagrįstai suteikia pranašumą energijos tiekėjui prieš vartotoją, ypač tuo atveju, jei vartotojas yra faktiškai atsijungęs nuo energijos tiekimo.
Kauno apylinkės teismas KT prašė išaiškinti, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijos dalį, kuria valstybė gina vartotojo interesus.
KT taip pat nurodė, jog prašyme nepaaiškinta, kokius vartotojo interesus neproporcingai riboja CK ir kokį pranašumą įgyja energijos tiekėjas.
Konstitucinis Teismas nurodė, kad prašymo grąžinimas neatima teisės dėl to paties į jį kreiptis pakartotinai.
