2018 rudenį priimtos pataisos numato, kad tokia jėgainė turi būti statoma ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių.
Dėl šių pataisų į KT kreipėsi 31 Seimo narys – Seimo konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.
Parlamentarai pabrėžė, jog pataisos ginčija jau statomas jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines. Be to, anot parlamentarų, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, tokių jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje.
Į KT parlamentarai 2018-ųjų rudenį kreipėsi po to, kai Seimas pasipriešino tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas.
Vyriausybė pernai lapkritį ketino spręsti dėl kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje ir Kaune tolesnio įgyvendinimo. Ministrų kabinetas turėjo įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą, kad projektai būtų įgyvendinami toliau, tačiau buvo nuspręsta šio klausimo kol kas nesvarstyti.
SAM siūlė pritarti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų pabaigimui, remdamasi jau atliktų poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimų rezultatais, kad elektrinės neturės neigiamos įtakos žmonių sveikatai.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato valstybės valdoma „Ignitis grupė“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
