„Tik tada jie gali prisitaikyti savo poreikiams optimalius elektros tiekėjus, pasirinkti tinkamiausius energijos tiekimo planus bei tarifus“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojas dr. Artūras Baronas.
– Dažnas vartotojas apie elektrą susimąsto tik gavęs sąskaitą. Kaip manote, ar Lietuvos gyventojai pakankamai domisi elektros aktualijomis, t.y., elektros energijos tiekimu, galimybėmis sutaupyti, naudoti žaliąją energiją? Ko trūksta, kad žinių žmonės turėtų daugiau?
– Jau pačio klausimo potekstėje slypi atsakymas: kad žmonės galėtų analizuoti tokius klausimus, jie turi bent kiek suprasti elektros energijos tiekimo techninius ir ekonominius aspektus. Tik tada jie gali prisitaikyti savo poreikiams optimalius energijos tiekėjus, pasirinkti tinkamiausius energijos tiekimo planus bei tarifus. Žinant kada daugiausia suvartojama elektros energijos per parą (ryte, dieną, vakare, naktį), kokiu metų laiku (žiemą, vasarą, rudenį, pavasarį), jau galima įvertinti, kuris elektros energijos tiekimo planas yra pigiausias. Tai nėra paprastas uždavinys, kaip gali iš karto atrodyti. Kiekvienam vartotojui reikia individualiai įsivertinti savo elektros energijos vartojimo įpročius. Kitaip sakant, reikia turėti bent vienerių metų individualų elektros energijos suvartojimo grafiką, visų mėnesių suvartojimo išklotinę, o ne tik suminį metinį suvartojimą. Tada jau galima ieškoti priimtiniausio tiekėjo ir jo siūlomo elektros energijos tiekimo plano.
Tiesa tokia, kad šiuo metu dauguma Lietuvos buitinių vartotojų tokios informacijos nekaupia, o jei ir kaupia, tai ją tinkamai įvertinti ne kiekvienam būtų „įkandamas“ uždavinys. Dar sudėtingesnė situacija, kai vartotojas turi įsirengęs saulės (arba vėjo) elektrinę, t.y. vartoja ne tik tiekiamą elektros energiją, bet ir dalį jos pasigamina pats. Tada jau reikia elektros energijos suvartojimą derinti su turimos elektrinės elektros gamybos profiliu bei elektros tiekėjo siūlomu elektros energijos pasaugojimo mokesčiu. Tokiu atveju mėnesinių elektros energijos suvartojimo išklotinių nebe pakanka – reikia visų mėnesių valandinių saulės elektrinės gamybos ir suvartojimo išklotinių.
Tokią informaciją kiekvienas vartotojas gali gauti iš dabartinio elektros tiekėjo, bet ją tinkamai įsivertinti be specialisto pagalbos tikrai ne kiekvienas gali. Tokius specialistus ruošia KTU Elektros ir elektronikos fakultetas Elektros energetikos sistemų katedroje. Čia studentai įgyja žinių apie kurias ir sukasi mūsų aptariami klausimai.
– Apklausos rodo, kad svarbiausias kriterijus, kalbant apie elektrą, žmonėms yra kaina. Vis dėlto sąmoningai taupyti (ir kaip tai daryti) žmonės nelabai žino ir praktikuoja. Ką jūs, kaip ekspertas, patartumėte: ką reikėtų žinoti kiekvienam elektros vartotojui, norinčiam ekonomiškai naudotis elektros energija?
– Norint taupyti elektros energiją pirmiausia nereikia jos švaistyti. Reikia išjungti nenaudojamus ir nereikalingus elektros prietaisus, apšvietimui naudoti energiją taupančias lemputes, buitinę techniką rinktis pagal energetinio efektyvumo klasę (ne žemiau A++ ar A+) ir pan. Vyrauja nuomonė, kad lygintuvai ir virduliai yra galingi prietaisai ir jie „suvalgo“ daug elektros energijos. Tai tiesa tik iš dalies. Pirmas pavyzdys: 2000 W galios virdulys 1 litrą vandens užvirina maždaug per 3 min. sunaudodamas apie 0,1 kWh elektros energijos. Taigi, jei 1 kWh kainuoja apie 15 cnt., tai mums rytinė kava ar arbata namuose kainuoja tik 1,5 cnt.
Antras pavyzdys: visą parą veikianti internetinio ryšio įranga (dažniausiai jos žmonės neišjungia net išvažiuodami iš namų porai savaičių atostogų) priklausomai nuo modelio naudoja 15-30 W galią ir per parą suvartoja apie 0,5 kWh elektros energijos (t.y. 7,5 cnt. per parą, o per mėnesį 2,25 Eur). Taigi gerokai daugiau elektros suvartoja tie įtaisai, kurie yra nevertinami, nes jų vartojama galia maža. Tačiau nuolat veikdami jie „prisuka“ kilovatvalandžių daugiau negu virduliai ar lygintuvai.
Jei apsižiūrėtume, kiek mūsų namuose dabar yra prietaisų įjungtų į rozetę, bet iš esmės nenaudojamų, t.y. veikiančių budinčiame režime (televizorius, kompiuteris, nešiojamo kompiuterio, planšetės, telefono krovikliai ir pan.), tai, ko gero, susidarytų apie dešimt. Bendra jų vartojama galia budinčiame režime gali siekti 15-30 W. Šią pastoviai suvartojamą galią sudėjus su anksčiau minėta internetinio ryšio įrangos suvartojama galia gauname, kad kasdien suvartojame po 1 kWh. Per mėnesį minėti prietaisai suvartoja apie 30 kWh elektros energijos, o tai sudaro apie 5-6 Eur/mėn.
Daugiau elektros suvartoja tie įtaisai, kurie yra nevertinami, nes jų vartojama galia maža. Tačiau nuolat veikdami jie „prisuka“ kilovatvalandžių daugiau negu virduliai.
Universalaus patarimo nėra: tai turi būti kiekvieno žmogaus individualus pasirinkimas, ar tuos prietaisus išjungti ištraukiant juos iš rozečių, kai jie nenaudojami, ir taip sutaupyti, ar mokėti už juos mėnesinį 5 Eur mokestį.
– Neretai namuose ir darbe nuo elektros yra priklausoma beveik viskas: maisto gaminimas, vandens tiekimas, šildymas, net įėjimas/išvažiavimas iš savo kiemo (automatiniai garažo, kiemo vartai ir pan.). Be elektros kartais neišsiverčiame net gamtoje – vežamės saulės baterijas. Kaip manote, ar esame priklausomi nuo elektros? Juk vos praėjusiame amžiuje ji buvo toli gražu ne kiekvienam pasiekiama – ir žmonės gyveno.
– Dėl priklausomybės, tai čia daugiau filosofinis požiūrio klausimas: galima ir taip, ir atvirkščiai įrodyti. Mes esame ne tik nuo elektros priklausomi. Tai – ir internetas, ir mobilusis telefonas, ir automobilis. Kiekvienas laikmetis, tiksliau to laikmečio technologiniai pasiekimai, suformuoja visuomenės elgsenos ir standartinio poreikio normas, kurių reikia laikytis, kad eitum koja kojon su gyvenimu. Čia kaip madų industrijoje: nors madingi drabužiai nėra gyvybiškai būtini, bet jų poreikis didžiulis.
– Kokie jūsų paties elektros vartojimo įpročiai? Kiek juos lemia aplinka, galimybės (pvz., įsigyti išmanius elektrinius prietaisus), o kiek sąmoningas sprendimas?
– Manau, kad nesu kažkuo išskirtinis vartotojas ar labai aršus taupytojas. Įsigyjant išmanius elektrinius prietaisus paprastai stengiuosi pasverti išmanių prietaisų teikiamą naudą ar komfortą su poreikiu.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta elektros rinkos liberalizacija, kurios metu vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Išsiaiškinti, koks tiekėjas ir jo siūlomas planas geriausiai atitinka lūkesčius, bei sužinoti visą aktualiausią informaciją apie pokyčius elektros rinkoje galima užsukus į interneto svetainę pasirinkitetiekeja.lt
Svarbiausia informacija apie tai pateikiama ir infografike.
kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus privalo pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh. Tačiau sudaryti sutartį su norimu tiekėju gali ne tik jie, bet ir tie vartotojai, kurie patenka į trečiąjį etapą.
- Savo, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo, paslaugas vartotojams šiuo metu siūlo 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją apie Lietuvoje vykstantį elektros rinkos liberalizacijos procesą galima rasti ČIA.