„Akivaizdu, ir visi komiteto nariai, nepaisant skirtingų atstovaujamų politinių jėgų, aiškiai pasakė, kad tokia kompanija turi būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Aišku, mažų mažiausiai atlyginti nuostolius – tai irgi lengvai technologiškai padaroma, nes jie saugo tam tikrą garantinį fondą“, – žurnalistams trečiadienį po uždaro Seimo NSGK posėdžio sakė L.Kasčiūnas.
„Jeigu tai pasitvirtins, tas blogiausias scenarijus, tie įtarimai, tos abejonės nebus išsklaidytos, tai tikrai yra kelionė iki nepatikimų tiekėjų sąrašo. Tada jau dalyvauti strateginiuose projektuose ir turbūt kituose, net ir nestrateginiuose projektuose, (įmonei – BNS) būtų iš esmės neįmanoma“, – kalbėjo Seimo narys.
Apie tai, kad pernai gegužę atidarytame GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, birželio pradžioje paskelbė kartu su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“.
Pasak portalo, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.
Pasak L.Kasčiūno, patvirtinus įtarimams dėl GIPL dujotiekyje sumontuotų rusiškų detalių situaciją reikėtų aiškintis ir „sistemos viduje“.
„Matyt, paaiškėjus visai istorijai, tyrimo rezultatams, tada bus paklausta ir sistemos viduje, kodėl kontrolė nesuveikė, ir kas už tai bus atsakingas“, – teigė komiteto pirmininkas.
„Aš manau, kad atsakomybę ir kaštus turėtų atlyginti rangovai, bet, be abejo, tada turėtų būti tyrimai atlikti ir viduje, kodėl nebuvo užtikrinta kontrolė“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas teigė, kad dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ veiksmai atliekant su GIPL statyba susijusius tyrimus Seimo komiteto narius tenkina.
„Atrodo, kad jie tikrai vertino ir ta veiksmų seka, kurią jie atlikę, o jie atlikinėjo tam tikrus procesus, mus tenkina“, – žurnalistams sakė D.Gaižauskas.
Pasak komiteto vadovų, jei GIPL būtų sumontuotos rusiškos detalės, sprendimas dėl jų išmontavimo turėtų būti priimtas atsižvelgiant į dalių patikimumą ir jų poveikį dujotiekio darbui.
„Jeigu tik būtų galimybė nestabdant GIPL veiklos tą padaryti (keisti detales – BNS), tai kodėl ne. Bet turime sverti kaštus – ant vienos svarstyklių pusės dėti argumentus, ką reikia daryti, ir ant kitos pusės, ką būtų galima kitaip padaryti“, – teigė L.Kasčiūnas.
„Šiai dienai mes iš specialistų turime patikinimą, kad tikrai taip – tos detalės patikimos, jos didelės rizikos nekelia ir jų išmontuoti kažkaip nereikėtų, bet kol kas palaukime tyrimo“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius trečiadienį teigė, kad jeigu paaiškėtų, kad jei įtarimai pasitvirtintų, už tai turėtų atsakyti projekto rangovas.
Pasak „Amber Grid“, detalių, dėl kurių prokuratūra atlieka tyrimą, bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų arba 0,3 proc. viso projekto vertės, kuri yra 117 mln. eurų.
Savo ruožtu, L.Kasčiūnas teigė, jog detalių vertė šiuo metu yra apie 400 tūkst. eurų.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.
