Jei projektas bus įgyvendintas, Astrave statoma Baltarusijos branduolinė elektrinė turės du blokus, kurių kiekvieno galia bus po 1200 megavatų (palyginimui, Ignalinoje veikusios elektrinės blokų galia buvo po 1500 MW). Jėgainės statytoja „Rosatom“ Astrave įrenginėja III+ kartos atominę elektrinę ir tikina, kad kol kas šios kartos veikiantį sprendimą teikia vienintelė pasaulyje.
„Atominės energetikos plėtra – tai naujas intelektualinis ir technologinis impulsas visai šaliai. Tai užtikrins papildomas garantijas ir šalies nepriklausomybę, valstybės ekonominį užtikrintumą“, – sako Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas.
Šalia Astravo miestelio statybos verda pilnu greičiu, ir nors incidentų čia būta ne vieno, neatrodo, kad kas nors galėtų sustabdyti šį projektą.
Jau išleista per 3 milijardus JAV dolerių
Astravo atominės elektrinės kaina – 11 milijardų JAV dolerių, 15min sakė Baltarusijos atominės elektrinės prezidentas Michailas Filimonas. Jis paaiškino, kad 10 milijardų dolerių – tai paskola, kurią reikės išmokėti projektą įgyvendinančiai „Rosatom“. Likęs milijardas – tai šalies vyriausybės indėlis.
Maždaug trečdalis lėšų jau panaudota, ir pažadėjo supažindinti su projekto eiga detaliai.
Tačiau paaiškino, kad branduolinės jėgainės pirmąjį bloką ketinama paleisti jau 2019 metais. Jau po metų – 2018 m. rudenį – į jėgainę bus atvežtas pirmasis branduolinis kuras.
Atominės elektrinės vadovybė tikisi, kad projektas jiems atsipirks per 15 metų, tačiau nekalba, kokia bus gaminamos elektros kaina. Pažymėjo tik tiek, kad baltarusiams bendras tarifas bus 15 procentų mažesnis.
Lietuvos pozicija nesvarbi
Jeigu Lietuva nuspręs elektros energiją pirkti, mes ją parduosime. Jei nenuspręs – tai jos teisė, – sakė Jevgenijus Červekovas.
Paklausti, kaip vertina Lietuvos poziciją neįsileisti elektros iš atominės elektrinės, jos vadovai kalbėjo atsargiai, tačiau leido suprasti, kad tai niekaip neveikia jėgainės ekonominių faktorių. Mat ji statoma dėl kitų dalykų – visų pirma šalis siekia išsivaduoti iš dujų gniaužtų – 95 proc. energijos šalyje gaunama iš šio importuojamo kuro.
„Ekonominių parametrų tai (Lietuvos sprendimas nepirkti atominėje pagamintos elektros – 15min) visiškai nepaveikia. Mes statome atominę elektrinę šalies vidaus vartojimui“, – tikina Baltarusijos atominės elektrinės prezidento pavaduotojas Jevgenijus Červekovas.
Jis skaičiuoja, kad Baltarusijoje gaminama apie 40 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Atominė elektrinė gamins apie 18 milijardų kilovatvalandžių, arba apie 40–45 procentus.
„Visą elektros energiją, pagamintą atominėje elektrinėje, mes suvartosime šalies viduje. Kas susiję su pardavimu arba mūsų elektros energijos importu į Lietuvą, tai mūsų požiūris – vertiname iš atviros rinkos santykių perspektyvos. Tai yra kiekvieno sprendimas, pirkti ar nepirkti. Kaip jiems atrodo reikalinga“, – sako J.Červekovas.
Jis tikina, kad atlikti ekonominiai vertinimai.
„Jeigu Lietuva nuspręs elektros energiją pirkti, mes ją parduosime. Jei nenuspręs – tai jos teisė“, – teigė J.Červekovas.
Nepanašu, kad energetikus gąsdintų ir Lietuvos pozicija dėl draudimo naudotis jos rezervais – visų pirmiausia Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.
„Tai yra problema, kurią mes sprendžiame pasitelkdami savo institutus. Gali būti rezervams panaudotos dujinės ar kito kuro elektrinės, tą vertiname“, – teigė elektrinės vyriausiasis inžinierius Anatolijus Bondaras.
O vienas energetikas, panoręs likti neįvardytas, piktinosi Lietuvos pozicija.
„Jūs ką, lietuviai, galvojate, kad mes statome atominę elektrinę tam, kad ją susprogdintume savo teritorijoje? Tai juk absurdas“, – politikų pozicija piktinosi energetikas.
Keis dujas į atomą
Baziniu režimu veikiančioje atominėje elektrinėje bus gaminama 18 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos, Baltarusijos energetikos ir ekologijos forume dėstė energetikos ministras. Tai sudarys daugiau nei 40 proc. visos Baltarusijoje suvartojamos elektros energijos (apie 40 mlrd. kWh).
„Nebereikės per metus sudeginti apie 5 milijardus importuojamų gamtinių dujų. Kris išmetamos teršalų emisijos. Paleidus Baltarusijos atominę elektrinę elektros energijos importas priklausys tik nuo ekonominio tikslingumo“, – žada V.Potupčikas.
Ministras sako, kad tai padės atsisakyti pasenusių elektrinių ir „išsaugoti ne mažiau kaip 850 tūkst. tonų iškastinio kuro“.
„Po atominės elektrinės paleidimo bus peržiūrėtas klausimas dėl išvedimo iš eksploatacijos nereikalingų senų galių“, – sakė ministras.
Anot jo, valstybė užsibrėžusi pasiekti, kad gamtinių dujų dalis gaminant elektros energiją kristų iki 70 proc.
„2020 metais gamtinių dujų naudojimą planuojame sumažinti 2,5 mlrd. kubinių metrų. Lai negąsdina jūsų toks skirtumo dydis, kadangi 2019 metais mes planuojame pradėti eksploatuoti tik pirmąjį atominės elektrinės bloką, ir tik 2020 metų pabaigoje bus paleistas antras blokas šioje jėgainėje“, – sako V.Potupčikas.
Įvardyta, kad branduolinė elektrinė yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo šalis pasieks įsipareigojimus, nubrėžtus Paryžiaus klimato kaitos konvencijoje.
Ministras pavadino energetikos sistemą „atvira naujoms idėjoms ir projektams“ ir išreiškė „draugiškos kaimynystės ryšių“ lūkestį.
700 mln. JAV dolerių – elektrinės integracijai į sistemą
Baltarusijos energetikos ministras V.Potupčikas paminėjo, kad, ruošiantis atominę elektrinę integruoti į sistemą, bus išleista apie 700 mln. JAV dolerių. 2017 m. liepą buvo pastatyta nauja 330 kV įtampos pastotė kaip vienas iš pagrindinių objektų realizuojant Baltarusijos atominės elektrinės projektą.
„Šiuo metu atliekame daug žingsnių, kad užtikrintume tinkamą atominės elektrinės integraciją į energijos balansą. Ir teisinga, kad tai lems papildomas išlaidas. Galite suprasti, kokį svarbų vaidmenį atominė elektrinė vaidins. Nepaisant išlaidų, mes imamės šių žingsnių, kad užtikrintume sklandžią ir tinkamą integraciją į mūsų balansą“, – sako V.Potupčikas.
Paklaustas, kodėl pasirinkta būtent rusiška technologija, V.Potupčikas aiškino, kad tai esą naujausia siūloma technologija.
„Mes įvertinome galimybes ir potencialą visų pagrindinių pasaulinių kompanijų, kurios veikia šioje rinkoje. Mes pasirinkome Rusijos tiekėją dėl patikimumo. Pirmiausia, tai III plius kartos branduolinė jėgainė, tai klasė, atėjusi po Fukušimos. Ir ši karta leis mums išvengti visų potencialių rizikų, kurios gali kilti eksploatacijos metu“, – sakė ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad branduolinė elektrinė „užtikrins efektyvią gamybą su pakankamai maža kaina, tai išlaikys Baltarusijos ekonomikos konkurencingumą“.
„Tai leis mums diversifikuoti kuro balansą, mes pakeičiame 5 mlrd. kubinių metrų dujų, kai šiandien Baltarusijos energetikos sektoriuje suvartojama 11 milijardų. 5 mlrd. – tai reiškia beveik per pusę. Ir vėlgi tai leidžia mums užtikrinti energetinį šalies saugumą“, – teigia V.Potupčikas.
Tačiau apie ekonominius motyvus paklaustas ministras nebuvo linkęs kalbėti.
„Kas žino, kas pas mus bus 2018 ar 2019 metais, šiuo metu neįmanoma pasakyti. Neuždavinėkite klausimų ministrui, kurių jis negali atsakyti. Negaliu atsakyti, nes nenoriu būti neobjektyvus ir netikslus. Jei aš žinočiau informaciją, koks bus Baltarusijos rublio kursas, kiek kainuos gamtinės dujos tuo periodu ir kiti dalykai, kurie lemia kainą, galėčiau jums pasakyti. O šie parametrai kinta tai aukštyn, tai žemyn. Todėl tai priklausys nuo to, kokie procesai vyks ekonomikoje, aplinkui“, – sako V.Potupčikas.
Aikštelė pasirinkta iš 74 potencialių vietų
Dar vienas Lietuvai rūpimas klausimas – kodėl pasirinkta būtent tokia atominės elektrinės vieta, kuri prie pat Lietuvos sienos ir yra itin netoli sostinės Vilniaus.
Atominės elektrinės prezidentas dievagojosi, kad tai itin sunkus ir ilgas procesas, o jis buvo pradėtas gerokai iš anksto.
„Aikštelės parinkimą reglamentuoja daug normatyvų, standartų ir dokumentų. Ir mes vadovavomės tais dokumentais. Pirmiausia tai yra rekomendaciniai dokumentai iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ir gerai paruošti Rusijos Federacijos ar buvusios SSRS dokumentai. Iš principo, mes Baltarusijoje atominės elektrinės vietos pasirinkimui buvome įtraukę visą Baltarusijos teritoriją. Buvo renkamasi iš 74 aikštelių“, – sako Michailas Filimonas.
Jis tikina, kad kriterijų aikštelei buvo per 100. Pagal juos įvertinus visas potencialias aikšteles buvo atrinktos trys – dvi Mogiliovo srityje ir viena – Astrave. Tuomet buvo atliktos atrinktų aikštelių detalesnės studijos, įvertinti geologiniai, meteorologiniai ir seismologiniai duomenys.
„Dvejose aikštelėse geologinių tyrinėjimų metu nustatyti nepalankūs faktoriai – tikimybė, kad gali prasidėti karstiniai procesai. O Astravo aikštelė – ji atitiko visus kriterijus. Todėl buvo priimtas sprendimas naudoti Astravo aikštelę, kad išvengtume tų faktorių. Pakartosiu, tie karstiniai procesai neuždraudžia statyti jėgainės, tiesiog apsunkina. Tos dvi aikštelės liko kaip rezervinės“, – sako M.Filimonas.
Jis pažymėjo, kad aikštelės parinkimu užsiėmė „pirmaujančios institucijos – Mokslų akademija ir kitos, o į pagalbą pasitelkti ir Kijevo ekspertai, kurie turi praktinę patirtį parenkant aikšteles“.
„Galiausiai, ekspertinės misijos patvirtino teisingą aikštelės pasirinkimą. Buvo patvirtinta, kad atlikti beprecedentės apimties tiriamieji darbai prieš pasirenkant vietą“, – sako M.Filimonas.
Streso testus pristatys spalio pabaigoje
Paklaustas apie tai, kada bus atlikti „streso“ bandymai ir kada apie tai bus informuota Lietuva, Nepaprastųjų situacijų ministerijos komunikacijos atstovas Aleksas Obolevas patikina, kad jie jau atlikti.
„Kaip žinote, 2016 metais jau buvo atlikti streso testai, juos atliko mūsų tiekėjų organizacija.
Parengta nacionalinė ataskaita. Dabar nacionalinė ataskaita verčiama į kitas kalbas ir artimiausiu metu bus persiųsta Europos Komisijai. Kai dokumentus gaus ši institucija, jie bus prieinami interneto svetainėje visai Europai. Žinoma, mes atskirai platinsime pranešimus žiniasklaidai. Tai atsitiks spalio pabaigoje“, – aiškina A.Obolevas.
Nori sumažinti dujų vartojimą
Baltarusijos energetikos ministras konferencijoje apžvelgė visą šalies energetinį ūkį ir vienu iš jo prioritetų įvardijo atsinaujinančius išteklius.
„Baltarusijos respublikos energetikos sistema šiandien turi 10041 megavatą (MW) įrengtos galios. Veikia 42 šiluminės elektrinės, kurių galia beveik 9000 megavatų“, – pristatydamas esamą šalies energetikos būklę teigia ministras ir vertina, kad pastaraisiais metais investicijos į efektyvumą leido sumažinti elektros nuostolius 40 proc.
Jis skaičiuoja, kad dėl efektyvumo valstybei reikėjo gerokai mažiau dujų pernai.
„Pasižiūrėkite skirtumą 2016 metais: po 11,56 mlrd. kubinių metrų 2015 m., buvo 10,6 mlrd. kubinių metrų. Jei įvertinsite kainą, šiandien dujų kaina sudaro 170 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, tai per metus sudaro 230 milijonų JAV dolerių. Dėl šio efekto mes 2020 metams gausime nuo milijardo iki 1,4 milijardo“, – skaičius vardijo V.Potupčikas.
Jis paaiškino, kad atlikti darbai ir mažėjantis dujų vartojimas leido sumažinti elektros kainą šalyje.
„Vienos kilovatvalandės elektros energijos gamybos kainą per 6 metus sumažinome kone per pusę. Nuo 10,35 cento (JAV dolerio) už kilovatvalandę 2011 metais iki 6,41 cento 2017-aisiais. Vartotojams tai reali ekonominė nauda, sumažėjimas 3,44 cento už kilovatvalandę“, – sako ministras.
Jis patikino, kad Baltarusija jau susiderėjo ir dujų kainas su Rusija. Kitąmet dujos Baltarusijai tekainuos 129 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų.
„Turime rezervų“, – kalbėdamas apie energetikos sistemą tikino ministras ir pažymėjo, kad modernizacija tęsiama ir šiemet, tai leis toliau mažinti elektros energijos kainas.
Dvigubins atsinaujinančių išteklių gamybą
Baltarusijos energetikos ir ekologijos forume daug dėmesio skirta vartojamų energijos išteklių balansui. Valstybinio standartizavimo komiteto vadovas Viktoras Nazarenko pristatė ir šalies planus padvigubinti turimus atsinaujinančių išteklių pajėgumus iki 2020 metų.
„Šalis nusistatė labai ambicingus tikslus energetikos efektyvumui. Valstybės strategijoje ir programoje iki 2020 įtrauktos subprogramos efektyviam kuro išteklių naudojimui. Kas mums aktualu, tai dengia visus sektorius. Ne tik statybos, bet ir socialinį, komunalinių paslaugų, būsto rinkos ir kitus“, – sako V.Nazarenko.
Jis tikino, kad Baltarusija turi kitokį kontekstą nei kitos šalys, todėl jis nenorėjo lygintis su aplinkinėmis valstybėmis, tačiau pažymėjo, kad valstybės trūkumai turės būti atspindėti energetinio efektyvumo projektuose.
„Atsinaujinantys ištekliai yra dar viena komplikuota tema. Per dvejus metus padarėme daug ir buvo proveržis 2016 m., kai paleisti nauji įrengimai“, – teigia V.Nazarenko.
Jis skaičiuoja, kad Baltarusijoje šiuo metu yra įrengta 409 MW galios gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų ir teigia, kad valstybė iki 2020 metų užsibrėžusi turėti jau 890 MW pajėgumų. Tiesa, buvo išsakyta ir replikų, kad „realių planų“ tam nėra.
„Tai labai ambicinga. Ir kai diskutuojame atominės elektrinės paleidimo kontekste, reikia rasti tą auksinę adatą – balansą tarp atominės elektrinės ir atsinaujinančių išteklių. Suprantama, dabar atsinaujinančių išteklių dalis nėra didelė. Nepaisant to, energetikos efektyvumo prasme ši sritis turi būti plėtojama“, – tikina V.Nazarenko.
Jis pažymėjo, kad Baltarusija neturi atsilikti ir elektromobilių plėtros srityje.
„Dauguma pirmaujančių šalių nustatė sau ambicingus tikslus ir tiki, kad 2024 m. 54 procentai visų automobilių bus elektriniai. Mes suvokiame, kokios ekonomikos infrastruktūros ir kokių pastangų reikės, jei jos nustato tokius ambicingus tikslus. Baltarusija neturėtų būti atsilikusi – tai dar viena sritis, kuri plėtojama per valstybinę programą“, – sako V.Nazarenko.
Baltarusijos mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas Aliaksandras Šumilinas konferencijoje skaičiavo, kad Baltarusija tik 15 proc. šalies energetinių poreikių patenkina nuosavais ištekliais, dėl to ieškoma naujų ir inovatyvių energijos gamybos būdų.
„Pagrindiniai energetikos strategijos blokai – energetinis efektyvumas, branduolinės energetikos inžinerija, atsinaujinantys ištekliai, vietiniai ir antriniai energijos šaltiniai“, – vardijo prioritetus A.Šumilinas.
Kelionę į Baltarusijoje organizuojamą energetikos ir ekologijos forumą apmokėjo „Rosatom“. Vizito metu lankomasi Astravo atominėje elektrinėje. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
