Baltijos šalyse valandinis įkainis lapkritį svyravo nuo 1,47 iki 421,87 Eur/MW.
Lapkritį vidutinė „Nord Pool“ sistemos kaina buvo 84,05 Eur/MWh, ji padidėjo 47 proc., palyginti su spaliu, ir pasiekė naują istoriškai aukštą lygį.
„Elektros energijos kainos didėjimą praėjusį mėnesį lėmė 12 proc. sumažėjusi vėjo jėgainių gamyba. Kainų augimui įtaką darė ir sumažėję elektros energijos srautai: srautas iš Suomijos buvo 14 proc. mažesnis, iš Švedijos SE4 prekybos zonos – 16 proc., o srautas iš Rusijos sumažėjo 42 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Šaltesnis oras praėjusį mėnesį lėmė tai, kad elektros energijos poreikis „Nord Pool“ regione buvo 5 proc. didesnis nei praėjusių metų lapkričio mėnesį. Elektros energijos gamyba taip pat augo – 9 proc., palyginti su 2020 m. lapkričio mėn., ir 11 proc., palyginti su šių metų spalio mėn.
Lietuvoje mažėjo elektros gamyba, bet augo vartojimas
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, augo 3 proc. – praėjusį mėnesį suvartota 2 441 GWh elektros energijos. Lietuvoje lapkritį buvo suvartota 1075 GWh, tai yra 3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Palyginti su 2020 m. lapkričiu, Latvijoje elektros energijos suvartojimas padidėjo 3 proc. iki 621 GWh, Estijoje – 4 proc. iki 745 GWh.
Lapkritį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 394 GWh elektros energijos, gamybos apimtys augo 7 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir 16 proc., palyginti su šių metų spalio mėnesiu. Lietuvoje praėjusį mėnesį elektros energijos pagaminta 17 proc. mažiau nei 2020 m. lapkritį ir 11 proc. mažiau nei spalį – 353 GWh. Latvijoje praėjusį mėnesį elektros energijos gamyba siekė 422 GWh – fiksuotas 56 proc. augimas, palyginti su spalio mėnesiu, tačiau 7 proc. mažėjimas nei 2020 m. lapkritį. Estijoje elektros energijos gamybos apimtys buvo 619 GWh –15 proc. daugiau nei spalio mėnesį ir 48 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.
Lapkritį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse, palyginti su spaliu, augo ir sudarė 57 proc. Lietuva pasigamino 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 68 proc., Estija – 83 proc.
„Latvenergo“ hidroelektrinės lapkritį pagamino 163 GWh elektros energijos – gamybos apimtys augo 79 proc., palyginti su spalio mėnesiu, taip pat buvo 15 proc. didesnės nei praėjusių metų lapkričio mėnesį. „Latvenergo“ šiluminėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis (160 GWh), palyginti su spalio mėnesio duomenimis, augo 72 proc., tačiau buvo 13 proc. mažesnis nei 2020 m. lapkritį. „Latvenergo“ centrinės šiluminės elektrinės gamybos apimties didėjimą lėmė rinkos paklausa ir TEC 2-2 energijos gamybos bloko tolesnis eksploatavimas spalį užbaigus techninius darbus.
