„Mes manome, kad „Litgrid“ įvykdytas maksimalaus pralaidumo (angl. Total Transfer Capacity, TTC) sumažinimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos neturi jokio techninio pateisinimo (technical justification). Todėl Latvijos vyriausybė nusprendė, kad kitas jos žingsnis būtų komunikuoti su Europos Komisija ir ACER“, – BNS komentavo Latvijos Ekonomikos ministerija.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad Lietuvos veiksmai teisiškai tvarkingi, o perdavimo sistemos operatorių diskusijoje didesnių pastabų nebuvo.
„Tikrai nežinau, ko imsis Latvija, šiai dienai mes teisinių rizikų nematome, nes visi veiksmai atlikti BRELL sistemos sutarties rėmuose. Šitas mūsų veiksmas – force majeure'as (nenugalimos jėgos – BNS) – buvo svarstytas ne kartą BRELL sutarties rėmuose, jokių pretenzijų ne tiktai latviai ar estai neturėjo, taip pat neturėjo nei Rusijos, nei Baltarusijos operatoriai“, – žurnalistams šią savaitę sakė D.Kreivys.
Remdamasi „antiastraviniu“ įstatymu Lietuva sumažino techninį elektros srautą su Baltarusija. Dar pernai lapkritį, tik pradėjus veikti Astravo AE, ji nutraukė komercinį elektros importą iš Baltarusijos, tačiau fiziškai elektra vis tiek teka.
Lietuvos teigimu, ji iki šiol suvartodavo baltarusišką elektrą, kurią Latvija importavo iš Rusijos ir prekiavo Rygos biržoje. Tuo metu Latvija tikino, kad prekiauja tik rusiška elektra.
Lietuvai sumažinus maksimalų pralaidumą su Baltarusija, Latvija su Rusija dabar gali prekiauti tik tiek. kiek leidžia jų linijų pralaidumas. Iki Lietuvos ribojimų Latvija naudojosi maksimaliu Lietuvos–Baltarusijos jungčių pralaidumu.
Lietuvos atstovai tikina, kad dabartinė tvarka užtikrina būtiną techninį srautą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.