AST ir Estijos „Elering“ bendradarbiaudamos parengė metodologiją prekybai elektra su Rusija, pranešė AST.
„Metodologija įsigalios tuo metu, kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą per Baltarusijos–Lietuvos sieną. Tiek nauja metodologija dėl pralaidumų skaičiavimo, tiek ir metodologija dėl perdavimo tarifo taikymo prekybai su trečiosiomis šalimis turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, jei laiku bus suderinti norminiai teisės aktai“, – rašoma pranešime.
Pačioje metodologijoje skaičiuojant galimus elektros perdavimo pralaidumus minima ir Lietuvos-Baltarusijos siena – tikėtina, kad per ją toliau vyktų elektros srautai, bent techniniai.
„Naujoje metodologijoje maksimali prekybos apimtis su Rusija priklausys nuo tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų Estijos ir Rusijos pasienyje“, – rašoma aiškinamajame dokumente.
Pažymima, kad kuriami skirtingi prekybos požiūriai atskirose šalyse.
„Nebėra vieno požiūrio tarp perdavimo operatorių, plėtojant naują Baltijos elektros prekybos metodologiją su trečiosiomis šalimis, išskyrus Kaliningrado regioną Rusijoje“. Skirtingi požiūriai kuriami Latvijos ir Estijos prekybai su Rusija“, – teigiama aiškinamajame dokumente.
Abiejų šalių operatoriai kviečia pateikti pastabas dėl metodologijos iki 2019 metų spalio 18 dienos.
Gali kilti ginčas, kurį jau spręstų Europos institucijos
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijos Poderys paaiškina, kad iki šiol Lietuva yra elektros iš trečiųjų šalių „įėjimo vartai“, tačiau paleidus Astravo atominę elektrinę – prekyba per Lietuvos sieną bus nutraukta.
„Metodologija paprastai turi būti regiono šalių susiderinta tarpusavyje. Mano pirminės žinios yra tokios, kad jie pas save nori atidaryti vartus Rytų energijai. Tai yra per Latviją. Kaip iki šiol Lietuva, taip jie būtų įėjimo vartais visoms Baltijos šalims. Jie suteiktų prekybai tuos pralaidumus. Jie liniją su Rusija turi, su Baltarusija – ne, bet koks ten skirtumas, jei Baltarusijos ir Rusijos elektros sistema yra ta pati“, – sako V.Poderys.
Anot jo, Lietuva neduotų prekybai jokių pralaidumų.
„Jeigu mūsų pusė nesutinka, ir mes nesusideriname, tada viskas keliauja į Europines institucijas derinimui. Mūsų pozicija, ko gero, bus skeptiška, ir tada ginčą sprendžia Europinės institucijos, Turbūt ACER (Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra). Jie kažkokių nacionalinių, politinių ir labai lokalių interesų nežiūri, žiūri apskritai, bando kuo objektyviau, iš šalies. Ir reikės turėti savo argumentus, kodėl mes nenorime elektros įsileisti, ir savo istoriją parduoti turėsime ne kaimynams, o Europinei institucijai“, – sako V.Poderys.
„Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė pripažįsta, kad net ir turint nulinį prekybos pralaidumą, technologiniai srautai per Lietuvą vis tiek vyktų.
„Jei kažkas atsitinka, sugenda linija tarp Latvijos ir Rusijos, tuomet elektra prekiautų ir per šią liniją. Bet Lietuva turi savo įsipareigojimus, įstatymus, ir šios linijos metodologijoje siūlo netraukti. Jie kaip ir skaičiavo savo metodologiją, jie įtraukė visas linijas, ir šitas Lietuvos. Bet mintis tokia, kad Lietuva nenori, kad vyktų per tą liniją“, – sako J.Eivaitė ir viliasi, kad Latvija ir Estija atsižvelgs į Lietuvos situaciją.
Energetikos analitikos įmonė ICIS analitikė Vija Pakalkaitė paaiškina, kad Latvijos ir Estijos bendra metodologija reikštų tai, kad neliktų bendros Baltijos šalių metodologijos. Atskirai prekiautų Lietuva su Kaliningradu, Baltarusija, o Latvija ir Estija su Rusija prekiautų taipogi atskirai.
„Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumas gali būti nustatytas nulinis“, – sako V.Pakalkaitė.
Anot jos, visų šalių reguliatoriai metodologijas dar turės patvirtinti. O jei perdavimo tinklų operatoriai nesusitars, ginčą gali tekti spręsti ACER.
„Litgrid“ kalba apie patikimumą
Lietuvos elektros energijos perdavimo operatorius „Litgrid“ pranešė pateikęs regioninę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką Latvijos ir Estijos operatoriams.
„Ji remiasi regioninio bendradarbiavimo principu, grįsta vieningais kriterijais ir taikoma visiems trims Baltijos šalių operatoriams, kaip ir iki šiol taikyta metodika. Ji apima visas Baltijos šalių sienas su trečiosiomis šalimis (Lietuva – Kaliningradas, Lietuva – Baltarusija, Latvija – Rusija, Estija – Rusija)“, – teigiama pranešime spaudai.
Vienas svarbiausių „Litgrid“ siūlomos metodikos principų – siekiama įvertinti sistemų patikimumą ir N-1 kriterijų.
Tai reiškia, kad jei Latvija su Rusija turi tik vieną liniją, prekyba elektros energija negalima dėl tiekimo saugumo, nes atsijungus vienintelei linijai, importui iš Rusijos užtikrinti turėtų būti naudojama kitų šalių infrastruktūra.
„Prekyba turint tik vieną liniją neigiamai įtakotų kitų šalių patikimumą ir mažintų pralaidumus, skirtus vidinei ES prekybai dienos eigoje. Lietuvos operatoriaus pasiūlytas pralaidumų nustatymo metodas vertina kiekvieną tarpsisteminį pralaidumą atskirai, jis neleidžia perkelti prekybos apimties nuo Lietuvos – Baltarusijos, į Latvijos – Rusijos skerspjūvį“, – patikina „Litgrid“.
Siūlomi principai neriboja ir nemažina vidinių Baltijos šalių ir nuolatinės srovės jungčių pralaidumų prekiaujant elektra per NordPool biržą. Atsižvelgdami į metodikos svarbą, Lietuvos atstovai kreipėsi konsultacijos į Europos Komisiją.
