Dujas nukonkuruoja biokuras
Kaip teigė „Latvijas gaze“ valdybos vicepirmininkas Mario Nullmeieris, į Inčukalnio gamtinių dujų saugyklą vasarą, kuomet dujų kiekis rinkoje sumažėjęs, ši žaliava pumpuojama, o žiemą dujos pagaliau išleidžiamos į rinką.
„Praėjusių metų žiema buvo šilta, dėl to dabar saugykla yra beveik pilna“, – nusišypsojo „Latvijas gaze“ atstovas.
M.Nullmeieris tikino, kad dujų poreikis Latvijoje pradėjo mažėti prieš septynerius metus.
Tuo tarpu 2006 m., spaudžiant 27 laipsnių šalčiui, vien tik per vieną dieną iš Inčukalnio saugyklos į rinką buvo pateikta 26 mln. kubinių metrų dujų.
M.Nullmeieris tikino, kad dujų poreikis Latvijoje pradėjo mažėti prieš septynerius metus ir tai pirmiausiai reikėtų sieti su vietinio biokuro populiarėjimu. Šiuo metu didžiausia dalis iš Latvijoje sunaudojamų gamtinių dujų atitenka Rygoje ir jos apylinkėse esantiems vartotojams.
„Jeigu atmestume klientus, kurie dujas naudoja maisto gamybai, tai vartotojų turime nedaug, apie 63 tūkstančius“, – sakė „Latvijas gaze“ valdybos vicepirmininkas.
Prisidėtų prie Suomijos saugumo
Dauguma bendrovės planuojamų investicijų yra nukreiptos į Inčukalnio saugyklos plėtrą, kurios apimtis priklausys nuo pagrindinių veiksnių – gamtinių dujų poreikio ir situacijos bendrojoje dujų rinkoje.
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjusi veikti Inčukalnio gamtinių dujų saugykla buvo pastatyta siekiant šia žaliava aprūpinti Latviją, Lietuvą, Estiją ir Rusijos Pskovo sritį.
Inčukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla – trečia pagal dydį tokio pobūdžio saugykla pasaulyje ir didžiausia Baltijos šalyse. Čia dujos yra saugomos 700 m gylyje esančiame smiltainyje.
Čia dujos yra saugomos 700 m gylyje esančiame smiltainyje.
N.Nullmeierio teigimu, jeigu Suomija būtų sujungta energetine jungtimi su Baltijos šalimis, Inčukalnio gamtinių dujų saugykla galėtų tapti šios Šiaurės šalies energetinio saugumo garantu.
Nutrūkus dujų tiekimui dujotiekiais iš Rusijos, Suomija reikiamas dujas galėtų gauti būtent iš Latvijos.
Padidinus saugyklos talpą (4,47 mlrd. kubinių metrų), joje galėtų tilpti 5,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 306 mln. eurų investicijų.
„Dujų kiekis, kurį galima laikyti saugykloje šiuo metu, yra dvigubai didesnis negu dabartinė regiono paklausa“, – tikino M.Nullmeieris bei pridūrė, kad ilgą laiką Baltijos šalyse dujų buvo vengiama dėl to, kad jos buvo tiekiamos iš vieno šaltinio.
