Jo teigimu, dujotiekio tiesimas per Latvijos teritoriją galėtų būti išnaudotas pridengti Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgybinę veiklą, kas gerokai apsunkintų procesą priimant greitus ir šiuolaikiškus sprendimus dėl reikiamos gynybinės infrastruktūros šalyje įrengimo ir plėtros.
Latvijos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad šalies vyriausybė ir užsienio reikalų ministras yra prieš „Nord Stream 2“ projektą, nes valstybinė parama šiam projektui prieštarautų esminiams užsienio politikos principams dėl bendradarbiavimo su ES ir NATO šalimis regione, su kuriomis ketinama realizuoti bendrus infrastruktūros projektus.
Jeigu Latvija leistų savo teritorija tiesti minėtą dujotiekį, tai suskaldytų šalis regione ir keltų grėsmę tolesniam bendrų projektų realizavimui bei ES ir NATO šalių pasitikėjimui Latvija.
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, Ventspilio uostas bei dvi jame veikiančios krovos bendrovės – „Noord Natie Ventspils Terminals“ ir „Eurohome Latvija“ – gavo pasiūlymą dalyvauti įgyvendinant „Nord Stream“ plėtros projektą.
Pasak Ventspilio miesto mero Aivaro Lembergo, antro pagal dydį Latvijos uosto teritorijoje siūloma sandėliuoti didelio skersmens vamzdžius ir juos gabenti į jūrą dujotiekio tiesimui.
„Gautas pasiūlymas skelbia, jog Ventspilis galėtų prisidėti įgyvendinant „Nord Stream 2“ projektą. Dabartinių aikštelių uoste nepakanka reikiamo tokių vamzdžių kiekio sandėliavimui, todėl siūlomos 14 mln. eurų vertės investicijos papildomai septynių hektarų ploto aikštelei, kuri vėliau atitektų uostui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A.Lembergas.
Ventspilio uosto valdybos skaičiavimais, Latvijos ekonominė nauda iš dalyvavimo šiame projekte sudarytų 25 mln. eurų.
Anot A.Lembergo, dalyvavimui projekte būtinas Ventspilio uosto valdybos pritarimas, tačiau keturi iš aštuonių jos narių delegavusios ministerijos tam nepritaria.
BNS šaltinių duomenimis, šią savaitę vykusiame Latvijos vyriausybės uždarame posėdyje nuspręsta tokiam siūlymui nepritarti, o Ekonomikos, Finansų, Susisiekimo, Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijos įpareigotos užtikrinti, jog ministerijų deleguoti Ventspilio uosto valdybos nariai balsuotų prieš uosto įtraukimą į „Nord Stream 2“ projektą.
Gynybos ir Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijų vyriausybei pateiktose šio pasiūlymo vertinimų išvadose teigiama, jog tai keltų grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus. Pagal Rusijos koncerno „Gazprom“ inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą planuojama iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios šio dujotiekio metinį pralaidumą padidintų dukart iki 120 mlrd. kubų.
Beveik 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ projektą „Gazprom“ kartu su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį. Tačiau jam priešinasi kai kurios šalys, įskaitant Lenkiją, Daniją, Lietuvą, laikančios projektą ne komerciniu, o geopolitiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Europos Komisija dėl projekto dvejoja, ne kartą atvirai reiškė abejones dėl jo suderinamumo su ES energetinio saugumo strategija.
