„Lietuva ir Lenkija sutarė dėl vienos jungties. Latvijai ir Estijai, kaip elektrą generuojančioms šalims, tai, kalbant metaforomis, reiškia, jog katilus teks laikyti karštus – techniniai sutrikimai galimi bet kada. (...) Todėl mūsų, taip pat ir Estijos, elektrinės turi būti pasirengusios bet kada didinti gamybą“, – BNS sakė Arvilas Ašeradenas.
„Baltijos šalys gali būti energetinė sala, tačiau tai – pernelyg brangu. Todėl mes nesame pasirengę pritarti vienos jungties siūlymui“, – pridūrė jis.
Lietuva, kaip Lenkija, laikosi pozicijos, kad pakanka vienos dabartinės „LitPol Link“ jungties. Tam kategoriškai nepritaria Estija – iš pradžių ji laikėsi pozicijos, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti sinchronizuojami jūrinėmis jungtimis per Suomijos įlanką su Skandinavija, tačiau Europos Komisijai pareiškus, kad optimaliausias variantas būtų per Lenkiją, Estija ėmė kelti jungčių skaičiaus klausimą.
Tiesti antrąją jungti nesutinka Lenkija, teigianti, kad dėl gamtosaugos reikalavimų to padaryti neįmanoma. Lietuva baiminasi, kad ginčijantis su Lenkija dėl antros jungties, sinchronizavimo projektas užsitęs ne iki 2025 metų, o iki 2030 metų ar ilgiau. „Litgrid“ kaip išeitį pasiūlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai bus įgyvendintas projektas ir atsijungta nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.
