Naftos kainos tarp amerikietiško „Brent“ ir rusiško „Urals“ standarto naftos skirtumas padidėjo iki maždaug 30 proc. Iki Rusijos agresijos pradžios abiejų naftos rūšių kainos buvo labai panašios, tačiau prasidėjus karui „Urals“ tapo maždaug 20 proc. pigesnė. Nuo gruodžio 5 d., kai ES buvo įvestas embargas rusiškai naftai, o G7 šalims sutarus dėl naftos kainų lubų, skirtumas dar labiau padidėjo.
„Sankcijos duoda rezultatą, skirtumas išlieka 30 proc. Rusijos pajamos iš dujų ir naftos, lyginant su praeitų metų sausiu, krito 46 proc.“, – nurodė LEA duomenų analitikas Karolis Kelpšas.
Nuo vasario 5 d. ES įsigaliojo ir naftos produktų importo embargas.
Sausio mėnesį benzino kaina Lietuvoje nežymiai padidėjo nuo 1,48 iki 1,52 euro.
„Kas netikėta, kaina mažėjo – sekmadienį rusiškiems naftos produktams įvestas embargas ir galėtume tikėtis, kad kaina šiek tiek paaugs, bet naujausi duomenys rodė ką kitą“, – nurodė K.Kelpšas.
Tuo tarpu, jei benzino kainos praėjusį sausį buvo panašios į šių metų sausį, tai dyzelinas Lietuvoje šiandien yra 20 ct už litrą brangesnis nei 2022 m. sausį.
„Lietuva neimportuoja rusiško dyzelino nuo praėjusių metų antros pusės ir pailgėję importo keliai atsispindi mažmeninėje kainoje“, – priežastis aiškino LEA duomenų analitikas.
Iki embargo įvedimo Lietuvos įmonės importuodavo naftos produktus iš Rusijos. O lapkritį nesankcionuotų produktų importas pasiekė 10,5 tūkst. tonų. Tai panašus lygis į 2022 m. balandžio mėnesį ir aukščiausias per pastaruosius aštuonis mėnesius. Daugiausiai naftos produktų Lietuva lapkritį importavo iš Suomijos.
Kaip Rusija bando apeiti sankcijas?
Rusijos eksportuojamos naftos kiekis sausį išlieka panašus ir siekė 13,4 mln. tonų, tačiau finansine prasme ta pati nafta parduodama gerokai pigiau.
Tiekimo apimtis Rusija gali išlaikyti dėl šešėlinės laivų flotilės, kurią kūrė visus praėjusius metus – joje, manoma, yra 200–400 laivų, o krovinius draudžia draudimo kompanijos įsikūrusios Dubajuje ir Kinijoje, siekiant pakeisti Vakarų draudimo kompanijas.
Imamasi ir kitų veiksmų – vyksta krovinių perkrovimas jūroje, kai kurie tanklaiviai taip pat perdažomi jūroje, kad juos būtų sunku sekti, ten pat gali vykti ir krovinių maišymas.
„Visi šie metodai nėra nauji, juos yra išradusios ir praktikuoja kitos sankcionuotos šalys kaip Venesuela ir Iranas. Rusija yra trečia didžiausia eksportuotoja pasaulyje ir mastai yra milžiniški“, – kalbėjo K.Kelpšas ir pridūrė, kad dėl tokios grandinės daugiausiai pajamų gauna ne Rusija, o tarpininkai, ypač laivybos kompanijos, šiuo metu išgyvenančios aukso amžių.
Tuo tarpu kalbant apie Rusijos pelną iš angliavandenilių, jei rugsėjį –lapkritį jos siekė 795 mln. eurų per dieną, tačiau po gruodžio embargo ir lubų pajamos krito iki 640 mln. eurų per dieną. Prognozuojama, kad po vasario 5 d. sankcijų pajamos kris iki 519 mln. eurų per dieną.
Pajamos po papildomų žingsnių, kuriuos pasiūlė Suomijos idėjų kalvė CREA (Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras) – pritaikius naujas priemones pajamas būtų galima nurėžti iki 320 mln. eurų per dieną.
Skaičiuojama, kad naftos išgavimo barelio savikaina Rusijoje 15–20 dolerių, tad rusiškos naftos kainų lubas sumažinant iki 30 JAV dolerių, atsisakant rusiškų SGD krovinių Europoje ir rusiškų dujų vamzdynais, būtų galima šį tikslą pasiekti.
Rusiški naftos produktai paskutiniu metu daugiausiai keliauja į Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
