Lenkijos ambasados Lietuvoje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus bei Lietuvos statybininkų asociacijos surengtoje konferencijoje apie daugiabučių namų modernizavimo problemas, iššūkius ir technologijas kalbėjęs Lenkijos susisiekimo ministro patarėjas Zbigniewas Bondarczukas neslėpė – jo šalis pasiekė labai gerų rezultatų energijos taupymo ir apskritai būsto sektoriuje.
Tūkstančiui gyventojų – 350 butų
„To, kaip mes tai darome, mūsų klausinėja vokiečiai, danai, prancūzai, kiekviena atvykusi delegacija nori sužinoti, kaip tai iš viso tapo įmanoma be didelių viešųjų lėšų investavimo“, – kalbėjo Z.Bondarczukas.
Mūsų tikslas nebuvo visus namus apdėti putplasčiu iš valstybės lėšų, – tvirtino Z.Bondarczukas.
Lenkijos susisiekimo ministro patarėjo teigimu, panašumų tarp Lenkijos ir Lietuvos yra – klimato sąlygos abiejose šalyse panašios, istoriniai iššūkiai XX amžiuje irgi buvo panašūs. Tačiau gyventojų skaičiumi, butų kiekiu Lietuva ir Lenkija gerokai skiriasi. Lenkijoje gyvena 38,5 mln. žmonių, yra beveik 13,5 mln. butų, iš jų – 67,5 proc. mieste ir 32,5 proc. kaime. Tūkstančiui gyventojų tenka 350 butų.
Renovacija Lenkijoje prasidėjo po 1990-ųjų, tad 1991-1997 m. šioje šalyje daugiabučio atnaujinimui buvo galima gauti dotaciją iš šalies biudžeto. Nuo 1999 m. valstybė skiria tik termomodernizacijos premiją.
Per tuos metus, kai valstybė 1991-1997 m. skirdavo dotacijas, Lenkijoje apšiltinta per 800 tūkst. butų – kas 10 butas miestuose. 1,3 mln. butų įdiegti termofikaciniai ventiliai ir vandens skaitikliai, 90 proc. pastatų įrengti šilumos skaitikliai ir automatinės šilumos reguliavimo sistemos.
Labiau reikia teisinės bazės, o ne valstybinių lėšų
Vis dėlto Z.Bondarczukas įsitikinęs, kad renovacijai labiau reikalinga ne valstybės parama ir biužeto pinigų paskirstymas ar perskirstymas, bet tinkamas modelis ir teisinė bazė. Jis pripažino, jog pradėjus modernizaciją buvo pristeigta daugybė nedidelių įmonių garažuose, kurios gamino itin nekokybiškas šiltinimo medžiagas.
„Mūsų tikslas nebuvo visus namus apdėti putplasčiu iš valstybės lėšų“, – tvirtino susisiekimo ministro patarėjas. Esą norėta sumažinti šilumos energijos poreikį ir išlaidas tam, tad sugriežtinta kontrolė.
Z.Bondarczuko teigimu, ne mažiau svarbu viską atlikti taip, kad investicijos renovacijai atsipirktų. Ilgiausias atsipirkimo laikas – 10 metų. Atnaujintas namas sutaupo 50, o kartais net 70 proc. šilumos energijos.
Aplinkos ministerija 2013 metus vadina proveržiu
Lietuvos aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, mūsų šalyje apie 70 proc. daugiabučiuose gyvenančių žmonių gyvena iki 1993 metų statytuose namuose. Iš viso Lietuvoje tokių namų turime apie 38 tūkst., o renovuota – vos 1,5 tūkst. Viceministrė įsitikinusi, kad iki šiol renovacija neįsibėgėjo dėl kelių netinkamai organizuotų dalykų: vadybos, darbų kokybės ir finansų.
Vadimo Simutkino nuotr./Daiva Matonienė |
„Daugiabučių namų renovacija netapo masiniu reiškiniu Lietuvoje, kadangi pristigo kompetencijos. Šiuo metu subūrėme labai didelę sąjungininkų komandą daugiabučių namų modernizavimo procese. Pagrindiniai sąjungininkai – savivaldybės. Labai džiaugiuosi, kad per šiuos metus pasirašėme 56 sutartis su 56 savivaldybėmis ir šiandien turime 840 parengtų investicinių projektų, iš kurių jau beveik 600 patikrino Būsto energijos taupymo agentūra ir jie artėja prie įgyvendinimo“, – kalbėjo D.Matonienė.
Aplinkos viceministrės tvirtinimu, šiam procesui nereikia vieno centro Vilniuje, iš kur būtų reguliuojami darbai visoje Lietuvoje – kur kas svarbiau turėti specialistų rajonuose, kur renovacija ir vyksta. Programą šiuo metu vykdo, anot D.Matonienės, savivaldybių paskirti atstovai. Esą bendrijų pirmininkai šio proceso nesugebėjo išjudinti, jiems trūko kompetencijos.
„Startas, tai, ką padarėme šiais metais, yra labai svarbu, bet sėkmė priklausys nuo to, ar sukontroliuosime ir kokybiškai atliksime visus darbus. Tai labai svarbus uždavinys, sustiprinome techninių prižiūrėtojų funkciją“, – sakė D.Matonienė.
Valstybės parama – 40 proc.
Taip pat patobulinta pirkimų sistema – jie vykdomi per Centrinę pirkimų organizaciją, kreipiamas dėmesys ne tik į kainą, bet ir į kokybę.
Sėkmė priklausys nuo to, ar sukontroliuosime ir kokybiškai atliksime visus darbus. Sustiprinome techninių prižiūrėtojų funkciją, – sakė D.Matonienė.
Dėl finansų D.Matonienė teigė, kad Lietuvoje sukurtas neblogas modelis – apyvartinių lėšų fondas JESSICA, iš kurio teikiamos paskolos. „40 proc. yra teikiama negrąžinama subsidija gyventojams: 25 proc. – iš Klimato kaitos programos, 15 proc. yra valstybės parama. O likusi dalis – 60 proc. – skolinama su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis iki 20 metų“, – apie valstybės paramą daugiabučių renovacijai pasakojo aplinkos viceministrė.
Anot D.Matonienės, daugiabučių renovacijos programa įsibėgėja dar ir todėl, kad buvo pakeisti teisės aktai, pagal kuriuos socialiai remtiniems žmonėms, kurie gauna kompensacijas už šilumą, bet balsuoja prieš renovaciją gyventojų susirinkime, dvejiems metams ši kompensacija atimama.
Viceministrė įsitikinusi, kad tai – ekonominis skatinimas, nes numatyta, kad tiems žmonėms, kurie gauna kompensaciją už šilumą, renovacijos išlaidas valstybė dengia 100 proc. „Tai buvo vienas iš kliuvinių, kodėl ta programa iki šiol strigo ir kodėl dabar iš įvykusių 250 susirinkimų 228 buvo pritarta renovacijai“, – įsitikinusi aplinkos viceministrė.