„LitPol Link1“ statybos buvo didelis iššūkis pirmiausia dėl linijos tiesimo per Mozūrus ir Suvalkiją gamtinių ir ekologinių aspektų. Tai buvo labai sudėtinga, todėl būtų sunku įsivaizduoti antros jungties tiesimą toje pačioje vietoje“, – sako Lenkijos elektros perdavimo operatorės PSE generalinis direktorius E.Klossowskis.
Pasak jo, dar viena šalia esanti jungtis reikšmingai nepadidins sistemų sinchronizavimo saugumo, tačiau sukels daugiau problemų investiciniame projekto etape.
„Mūsų rinkos tyrimas neįrodo jokių reikšmingų idėjos statyti žemyninę jungtį pranašumų“, – teigia Lenkijos PSE vadovas.
Siūlo žemyninę jungtį pakeisti jūrine
Antroji elektros jungtis su Lenkija buvo planuojama nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Tačiau dabar Lenkijos PSE siūlo alternatyvą – jūrinę jungtį nuo Vladislavovo iki Klaipėdos.
Pasak E. Klossowskio, šis pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“. Jo teigimu, apie techninius tokios jungties parametrus kol kas nieko nežinoma, tačiau aišku tai, kad Baltijos šalių sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos sistemomis atveju gali prireikti papildomos atsarginės jungties.
Povandeninis ryšys saugos požiūriu yra lygiavertis žemyniniam, tačiau nesukelia papildomų problemų, kurias sukelia žemyninės jungties tiesimo ypatumai, – kalba E. Klossowsis.
Nors kai kuriems energetikos ekspertams alternatyva – jūrinė jungtis – kelia abejonių, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos atstovai sako, kad tai vienodai saugu, o tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui ji neturėtų.
„Povandeninis ryšys saugos požiūriu yra lygiavertis žemyniniam, tačiau nesukelia papildomų problemų, kurias sukelia žemyninės jungties tiesimo ypatumai“, – kalba E. Klossowsis.
Savo ruožtu „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sako, kad Lenkijos PSE siūloma jūrinė Lietuvos-Lenkijos jungtis galėtų būti svarstoma kaip alternatyva užtikrinti geresniems elektros mainams tarp Lenkijos ir Lietuvos bei visų Baltijos šalių.
„Tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui ji neturėtų.
Tokios jungties poreikį ir sprendimą dėl tokio projekto įgyvendinimo galėtų padiktuoti augantis Baltijos šalių elektros poreikis ir būsimojo projekto kaštų ir naudų analizė. Atliekant projekto galimybių analizę, kartu reiktų išnagrinėti ir jūrinių vėjo parkų prijungimo prie tokios jūrinės jungties galimybes“, – LRT.lt sako jis.
