„Privalome rūpintis savo šalimi, savo namais. Mes labai garsiai protestuosime prieš „Nord Stream“ plėtrą“, – E.Kopacz pareiškė televizijos depatuose su opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ atstove Beata Szydlo, pretenduojančia tapti naująja premjere.
Pasak E.Kopacz, „Nord Stream-2“, kaip ir „Nord Stream-1“, keltų įtampą tarp Europos Sąjungos (ES) narių, nes dujas Rusija Vakarų Europai siūlytų pigiau nei Vidurio ir Rytų Europai, nepaisant to, kad pastarosios yra arčiau Rusijos, ir dujų tiekimo joms išlaidos yra mažesnės.
Pasak E.Kopacz, „Nord Stream-2“, kaip ir „Nord Stream-1“, keltų įtampą tarp ES narių.
Nors Maskva ne kartą yra išsakiusi savo nuomonę, neva Europos Komisijos (EK) pritarimas „Nord Stream“ plėtrai nereikalingas, ES energetikos ir klimato kaitos komisaras Miguel Arias Canete šio pradžioje viešai pareiškė, kad šis projektas neatitinka ES energetikos strategijos, dujų tiekimo saugumo požiūriu yra labai abejotinas.
Kalbėdamas Europos Parlamente EK narys pabrėžė, jog „Nord Stream“ plėtra ne tik sustiprintų Europos priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir padidintų priklausomybę nuo vieno tiekimo maršruto, bet ir sukurtų „Gazprom“ dominuojančią padėtį didžiausioje Europos dujų rinkoje – Vokietijoje.
Praėjusį mėnesį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis pasirašė bendros įmonės „New European Pipeline“, Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektui įgyvendinti.
51 proc. „New European Pipeline“ akcijų valdys „Gazprom“, po 10 proc. – Vokietijos E.ON ir „BASF/Wintershall “, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“, Austijos OMV, 9 proc. – Prancūzijos „Engie“.
Pagal projektą numatyta iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubinių metrų. Plėtros projektas preliminariai vertinamas 9,9 mlrd. eurų.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu jungia Rusijos Vyborgą su Vokietijos Greifsvaldu.
