„Jokių problemų bendraudami su vietiniais gyventojais nejaučiame“, – 15min.lt pasakojo iš Kolumbijos kilęs, Lenkijoje mokslus baigęs, vėliau Omane dirbęs, o dabar vėl į Lenkiją grįžęs Miltonas Jerezas.
Pavojų kelia ne skalūnai, o žmogaus klaidos
JAV bendrovėje „Lane energy“ dirbantis M.Jerezas siūlo savo akimis pasižiūrėti, kaip atrodo skalūnų gręžinys. Šalia dirbami laukai, visai netoli gyvena žmonės, gretimai kelias.
JAV bendrovėje „Lane energy“ dirbantis M.Jerezas siūlo savo akimis pasižiūrėti, kaip atrodo skalūnų gręžinys. Šalia dirbami laukai, visai netoli gyvena žmonės, gretimai kelias.
Lenkijos Pamario vaivadija garsėja savo naftos ir dujų gavybos aikštelėmis. Gal todėl žmonės čia situaciją vertina blaiviai ir su būgnais bei plakatais prie gręžinių nesirenka. Kita priežastis gali būti ta, kad skalūnų žvalgyba užsiima tokios Lenkijos milžinės kaip „Orlen“ ar „Lotos“. Argumentai, kad amerikiečiai išpumpuos visą naftą, čia neveikia.
Lenkijoje atliekami detalūs poveikio aplinkai tyrimai, tačiau kol kas jokių pavojaus ženklų nėra. „Pamenu, kai su drauge susiruošėme pirmą kartą stebėti hidraulinį ardymą. Prasėdėjome pusvalandį, kol nusprendėme nueiti prie darbininkų ir paklausti, kada jis prasidės. Mums buvo atsakyta, kad jis jau pusvalandį vyksta“, – pasakojo Lenkijos geologijos instituto atstovė Anyta Skarzycka.
Pasak jos, darbų aikštelėje fiksuojamas nedidelis užterštumas, kylantis daugiausia dėl dulkių. Toks pat, kaip vasaros dieną automobilių aikštelėje prie prekybos centro.
Ji nesunkiai paaiškina, kas daroma su iš gręžinių grįžtančiu vandeniu, kuris išvalomas įprastose valyklose, taip pat kiekvienam norinčiam parodo, kaip atrodo tie „mirtini“ į žemę pumpuojami chemikalai. Daugelis jų naudojami maisto pramonėje, o cheminių medžiagų koncentracija neviršija 4 proc.
„Didžiausios rizikos susijusios su žmogaus klaida, tačiau ji galima visur. Skalūnų pramonėje saugumo standartai itin aukšti“, – teigė A.Skarzycka.
Lietuva rengiasi
Jau greitai turėtų būti skelbiamas naujas skalūnų dujų žvalgybos konkursas, – teigė D.Matonienė.
Nors „Chevron“ pasitraukė iš mūsų regiono, Aplinkos ministerija nepraranda vilties pritraukti naujų bendrovių.
Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, jau greitai turėtų būti skelbiamas naujas skalūnų dujų žvalgybos konkursas. Tiesa, nugalėtojo paskelbimas ir leidimų išdavimas gali užtrukti.
Aplinkos ministerija žada su vietos bendruomenėmis palaikyti kuo glaudesnius ryšius. Tam Smalininkų ir Žemaičio Naumiesčio gyventojų atstovai buvo nuvežti į Lenkiją, kur galėjo užduoti visus rūpimus klausimus ir savo akimis įsitikinti, kaip vykdoma skalūnų žvalgyba.
Didžiausią nerimą vietos bendruomenių atstovams kėlė pavojus geriamajam vandeniui. Taip pat buvo teigiama, kad Lietuvoje žemės trūksta ūkininkavimui, o čia ją tektų skirti skalūnų gręžiniams. Žmonės pabrėžė, kad niekas neapsidžiaugtų tokiu statiniu kaimynystėje, ir siūlė pasižiūrėti, kaip seksis kaimynams.
Lenkijos specialistai paaiškino, kad geriamasis vanduo yra santykinai negiliai, o skalūnų tenka ieškoti 3–5 kilometrų gylyje. Jokio pavojaus geriamajam vandeniui nėra. Taip pat buvo siūloma atkreipti dėmesį į galimą ekonominę naudą.
Lenkai šeichais netapo
Ne ekologinės, o ekonominės priežastys kol kas Lenkijoje labiausiai stabdo skalūnų plėtrą. Pamario vaivadijos teritorijoje šiuo metu yra 33 paieškoms skirti gręžiniai. Dar 7 planuojama išgręžti. Vaivadijoje žvalgybą vykdo 7 investuotojai, kurie kol kas neturi kuo džiaugtis. Žvalgyba įrodė, kad skalūnų telkinių yra, tačiau išgaunamos skalūnų naftos ir dujų kiekis kol kas nėra pakankamas pramoninei gamybai.
Mes norime, kad žmonės pamatytų patys ir galėtų užduoti visus kilusius klausimus. Nėra ko slėpti. Skalūnų paieškos JAV vyksta jau daugiau nei pusę amžiaus ir avarijų nebuvo. Žmones gąsdina nežinomybė, tačiau Lenkijos pavyzdys puikiai rodo, kad bijoti nėra ko, – sakė V.Sinkevičius.
Pirmas leidimas žvalgybai išduotas 2007 m. Po trejų metų buvo atliktas pirmas gręžimas, todėl laiko praėjo dar ne tiek daug. „Buvo pateikta keletas skirtingų vertinimų. Optimistiniais skaičiavimais, Lenkijoje gali būti apie 5,3 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų.
Jautėmės kaip šeichai, tačiau tai tik vertinimas. Nežinome, kiek skalūnų naftos ir dujų yra iš tiesų. Tai gali parodyti tik žvalgyba“, – pasakojo A.Skarzycka.
Lenkija už šią informaciją ne tik nieko nemoka. Ji iš privačių bendrovių už leidimus žvalgyti gauna nemažus pinigus.
Teisės aktai numato, kad dalis šių pinigų keliauja vietos bendruomenėms. Sumos taps kur kas didesnės, jei bus pradėta komercinė skalūnų dujų arba naftos gavyba.
Tuo tarpu Lietuva apie savo gelmių turtus gali tik spėlioti. Nukritusi naftos kaina skalūnų paiešką investuotojams daro itin rizikinga veikla, todėl jų noras imtis šio verslo pastebimai mažėja. Užsienio lėšų ir nuosavų energijos resursų įsisavinimo naivu tikėtis ir dėl itin aršaus bendruomenių pasipriešinimo Vakarų Lietuvoje.
„Mes norime, kad žmonės pamatytų patys ir galėtų užduoti visus kilusius klausimus. Nėra ko slėpti. Skalūnų paieškos JAV vyksta jau daugiau nei pusę amžiaus ir avarijų nebuvo. Žmones gąsdina nežinomybė, tačiau Lenkijos pavyzdys puikiai rodo, kad bijoti nėra ko“, – 15min.lt sakė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Virginijus Sinkevičius.
