Pažymima, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Vidaus saugumo agentūros (Agencji Bezpieczenstwa Wewnetrznego, ABW) rekomendacija, įvertinus tai, kad šioje bendroje įmonėje naudojamas vadinamasis kryžminio atstovavimo principas, kuris reikalauja suderintų Lenkijos ir Rusijos akcininkų veiksmų. Tačiau dabartinėje situacijoje jų bendradarbiavimas neįmanomas, o tai trukdo priimti sprendimus bendrovėje.
„Gazprom“ priklausančios „EuRoPol GAZ“ akcinio kapitalo dalies išorinį valdymą vykdančiu asmeniu paskirtas patyręs teisininkas, energetikos srities ekspertas Radoslawas Kwašnickis (Radoslavas Kvašnickis), nurodo transliuotojas.
„Gazprom“ priklauso 48 proc. „EuRoPol GAZ“ akcijų. Visas likusias akcijas dabar valdo Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“, savąją akcijų dalį padidinęs nuo 4 proc. iki 52 proc. po bendrovės PGNiG prisijungimo.
Balandžio mėnesį Varšuva dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą įtraukė „Gazprom“ į nacionalinį sankcijų sąrašą, įšaldydama jo lėšas bei turtą Lenkijoje. Reaguodamas į tai Kremlius netrūkus paskelbė atsakomąsias priemones „EuRoPol GAZ“ atžvilgiu.
Gegužę Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas-Europa, kuriuo galimybėmis „Gazprom“ kelis mėnesius iki tol beveik nesinaudojo, o vamzdynu atbuline kryptimi buvo pumpuojamos dujos iš Vokietijos.
Daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų ilgio Jamalo-Europos dujotiekis, nutiestas nuo Toržoko Tverės srityje per Baltarusiją ir Lenkiją iki Vokietijos Frankfurto prie Oderio, 33 mlrd. kubinių metrų per metus projektinį pajėgumą pasiekė 2006 metais. Šio vamzdyno atkarpa Lenkijoje yra 683 kilometrų ilgio su penkiomis kompresorių stotimis.
