„Liepą elektros kainų pokyčius lėmė beveik visą mėnesį užsitęsę karšti ir sausi orai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visose kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Dėl šiltų orų išaugo elektros paklausa bei sumažėjo vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, o to pasekmė – išaugusios elektros gamybos apimtys iš iškastinio kuro“, – pranešime teigė Martynas Giga.
Liepą, palyginti su birželiu, elektros kainos išaugo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje ir Latvijoje – 7 proc. –atitinkamai iki 54,56 ir 54,55 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 13 proc. iki 54,06 euro. Per mėnesį elektros kaina atskiromis valandomis svyravo nuo 45,56 iki 66,04 euro.
M.Giga pastebi, kad pastarąjį kartą tokios aukštos biržos kainos fiksuotos tik 2011 metais, tad pokytis regione nulėmė dar labiau sumažėjusį skirtumą tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Elektra Estijoje buvo vos 1,72 euro, o Latvijoje ir Lietuvoje – apie 2 eurais brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
„Elektrum Lietuvos“ teigimu, dėl karštų orų liepą trijose Baltijos šalyse elektros suvartojimas išaugo apie 4 proc. iki 2,122 gigavatvalandės (GWh). Didžiausias pokytis fiksuotas Latvijoje – čia paklausa ūgtelėjo 5 proc. iki 569, Lietuvoje – 4 proc. iki 959, o Estijoje – 2 proc. iki 594 GWh.
Palyginti su ankstesniu mėnesiu, liepą elektros gamybos mastas Baltijos šalyse išaugo 15,6 proc. iki 1,373 GWh. Latvijoje, augant elektros paklausai, gamyba didėjo 24,4 proc. iki 372 GWh. Estijoje rodiklis augo 19,2 proc. iki 816 GWh. Tik Lietuvoje gamyba susitraukė iki žemiausio rodiklio šiais metais – 9,5 proc. iki 185 GWh.
Liepą Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas gamybą pranoko 35 proc. M. Giga pastebi, kad dėl sumažėjusių elektros gamybos apimčių Lietuva pasigamino 19 proc., o Latvija 65 proc. visos šaliai reikalingos energijos. Tradiciškai, Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 37 proc.
