„Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko teigimu, trūkstamam rezervui vienas tinkamiausių būdų yra statyti hidroakumuliacines elektrines (HAE). Lietuvoje būtų galima plėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE), pastatant 5-ąjį agregatą, o Estija planuoja naują HAE statyti Paldiskyje.
Tačiau Energetikos ministerija į naujų pajėgumų statybą žvelgia kaip į nacionalinį sprendimą, todėl teigia, kad sprendimą dėl Kruonio HAE plėtros planuoja priimti pati Lietuva, o ne visų Baltijos šalių bendru sutarimu.
E.Purlys: Kruonio plėtra – Lietuvos sprendimas
Nacionalinis projektas prisidėtų prie regiono naudos, – E.Purplys.
Nors Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių atlikta analizė parodė, kad visoms trims valstybėms iki 2025 metų prireiks 200 MW elektros rezervo, tai nėra vienintelė priežastis plėsti Kruonio HAE – ji taip pat užtikrintų atsinaujinančios energijos balansavimą, be to, turėtų galimybę prekiauti elektra rinkoje, tikina energetikos viceministras Egidijus Purlys. Pasak jo, būtent todėl pirmiausiai siekiama šiemet dėl jėgainės apsispręsti nacionaliniu lygiu.
„Jeigu mes matome šitą projektą kaip reikalingą ne tik sinchronizacijai, bet ir atsinaujinančių išteklių balansavimui, taip pat jeigu matome, kad tokiam įrenginiui yra perspektyvų uždirbti iš kainų skirtumo ir tos priežastys leidžia uždirbti dabar, toks projektas galėtų būti įgyvendinamas. Tuomet klausimas dėl tų 200 megavatų regione nekiltų, nes jie šiuo atveju būtų užtikrinti Kruonio 5 agregatu“, – BNS sakė E.Purlys.
Pasak jo, tokiu atveju „nacionalinis projektas prisidėtų prie regiono naudos“. Kruonio HAE 5 agregato statyba yra įtraukta į energetikos strategijos projektą, kurį, tikimasi, Seimas patvirtins rudenį. Tokiu atveju dėl jėgainės plėtros Lietuva turėtų apsispręsti iki metų pabaigos.
Anot E. Purlio, projektui galima tikėtis europinės paramos, mat jis yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, kas palengvina finansavimo skyrimą. Be to, projektai, kurie suteikia naudą kelioms valstybėms, turi didesnes galimybes sulaukti ES pagalbos.
Visgi E. Purlys neatmeta galimybės, kad dėl 200 MW jėgainės būtų galima tartis ir regioniniu mastu, tačiau tokiu atveju projektą gali tekti įgyvendinti kuo skubiau.
Mes matome šį projektą ne tik sinchronizacijos, bet ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros apimtyje, – Ž.Vaičiūnas.
„Ar tai turėtų būti regioninis sprendimas, greičiausiai, jeigu laikas tiksės ir reikės žūtbūt šitą padaryti, tai, matyt, tai turėtų būti regioninis sprendimas, jeigu kažkuri valstybė ryšis padaryti tai savo resursais, tai galėtų būti ir nacionalinis sprendimas“, – teigė viceministras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę pristatydamas energetikos strategiją tvirtino, kad Kruonio HAE plėtra turėtų būti įgyvendinta, o paklaustas, ar dėl jo nereiktų pirmiausiai susitarti su Estija, teigė, kad bus diskutuojama, tačiau naujo agregato statyba yra matoma ne tik sinchronizacijos kontekste.
„Mes matome šį projektą ne tik sinchronizacijos, bet ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros apimtyje, ta sinergija šių dviejų dalykų tikrai leidžia turėti tą tikrumą, kad projektas yra reikalingas“, – tikino Ž.Vaičiūnas.
LEG naudos iš elektros prekybos neįžvelgia
Kruonio HAE valdanti „Lietuvos energijos gamyba“ atliko šios jėgainės plėtros analizę. Pasak bendrovės, žvelgiant vien iš prekybos elektra perspektyvų, jėgainės plėsti neapsimoka ir pakanka šiuo metu veikiančių 4 agregatų, kurių galia siekia 900 MW.
Tokį sprendimą LEG grindžia tuo, kad nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, skirtumas tarp pikinės elektros kainos dieną, kai Kruonio HAE gamina elektrą, ir naktį, kai pigią elektrą ji naudoja vandens baseinui užpildyti, yra sumažėjęs. 2015 metais piko ir nakties kainos skyrėsi 1,9 karto, o 2016 metais – 1,6 karto.
Įmonės teigimu, penktąjį agregatą galima statyti tam, kad būtų užtikrinamos rezervo ir balansavimo paslaugos. LEG nuomone, Kruonio HAE būtų pranašesnė už Estijos projektą.
„Šiuo metu jau yra atlikta didelė dalis parengiamųjų Kruonio HAE plėtros projekto darbų, numatoma jo įgyvendinimo trukmė siektų apie ketverius metus. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, penktasis Kruonio HAE hidroagregatas būtų pastatytas dukart greičiau ir kainuotų dukart mažiau negu užsienyje, pavyzdžiui, Estijoje, planuojamos investicijos į naujas hidroakumuliacines elektrines. Tokį pranašumą suteikia atlikti parengiamieji darbai bei turima bazinė infrastruktūra“, – teigiama LEG pranešime.
Tačiau įmonės atstovas Valentas Neviera BNS teigė, kad galutinai apsispręsti, ar Kruonio HAE reikia plėsti bei kuris projektas – Lietuvos ar Estijos – yra geresnis, bus galima tik tuomet, kai elektros perdavimo operatoriai pateiks techninius reikalavimus naujoms jėgainėms.
„Jeigu Estija taikytų į galios rezervą ir balansavimo paslaugas, tuomet reiktų svarstyti, kuris projektas geresnis, o tai galima daryti tik sulaukius informacijos iš perdavimo sistemų operatorių, kokie technologiniai reikalavimai, kokios sąlygos keliamos įrenginiams“, – tikino jis.
Estijos projektas – ne vien rezervui
Estijos bendrovė „Energiasalv“ iki 2027 metų planuoja pastatyti 500 MW galios HAE jėgainę Paldiskyje, kuri naudotų jūros vandenį. Įmonė siektų užtikrinti trūkstamą elektros rezervą Baltijos šalyse, tačiau nurodo, kad jėgainės projektas skirtas ne vien tam. Įmonė tikisi, kad kasant požeminį rezervuarą rinkai galės patiekti granito. Be to, pasak bendrovės atstovo, jėgainė planuoja rinkos sąlygomis gaminti elektrą, tad vien nuo rezervo poreikio šio projekto ateitis nepriklausys.
„Estijos HAE galės teikti sistemines paslaugas, įskaitant energijos rezervo, jei tokia rinka egzistuos arba perdavimo sistemos operatoriai bus suinteresuoti užsakyti šias paslaugas. Tačiau Estijos HAE planuoja veikti dienos prieš elektros rinkoje rinkos sąlygomis“, – BNS atsiųstame komentare teigė „Energiasalv“ valdybos narys Peepas Siitamas.
Paklaustas, ar Estijos projektas konkuruotų su Kruonio HAE plėtra, jis teigė, kad visi projektai konkuruoja tarpusavyje rinkoje, tačiau hidroakumuliacinės elektrinės labiau varžosi ne tarpusavyje, o su iškastinio kuro jėgainėmis.
Pasak P.Siitamo, projektas tikisi gauti europinės paramos. Anksčiau skaičiuota, kad jėgainės statybos galėtų kainuoti apie 350 mln. eurų.
Birželio pradžioje „Litgrid“ paskelbė, kad iki 2025 metų Baltijos šalyse reikia pastatyti 200 megavatų galios pirminio rezervo jėgainę, kad būtų užtikrintas patikimas elektros tiekimas. „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad papildoma galią būtų galima užtikrinti penktuoju Kruonio HAE agregatu arba tokia jėgaine Estijoje. Tačiau jis tuomet nesiėmė vertinti, kuri jėgainė būtų geresnė ir labiau tinkama.
Papildomo rezervo Baltijos šalyse reikia dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa.
Baltijos šalys yra sutarusios iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo. Sinchronizuoti elektros tinklus ketinama per Lenkiją su kontinentine Europa.
