Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai sumažėjo 0,7 proc. punkto iki 75 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2019-aisiais buvo 57,9 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai smuko 3,3 proc. iki 7,52 mln. tonų naftos ekvivalentu. Didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė nafta ir jos produktai (37,3 proc.) bei gamtinės dujos (26,2 proc.). Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 22,1 proc. ir 9 proc., likusiąją dalį – 5,4 proc. – sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai.
Statistikų teigimu, atsinaujinančių energijos išteklių – hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma (šilumos siurbliai), kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos – panaudojimas, atsižvelgiant į šalies tarptautinius įsipareigojimus ir energetikos politikos tikslus, sparčiai plečiasi.
Dar 2014 metais Lietuva pasiekė iškeltą tikslą – iki 2020-ųjų pasiekti 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime. ES šalys numačiusios iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. 2019 metais Lietuvoje šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES 28 vidurkis – 18,9 proc.).
Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos atliekos. 2020 metais didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (50,1 proc.) bei namų ūkiuose (36,4 proc.). Elektrinės ir katilinės, naudojančios kietąjį biokurą, 2020 metais pagamino 70,4 proc. visos šiluminės energijos ir 12,4 proc. visos elektros.
Pernai Lietuvoje veikė 23 vėjo jėgainių parkai, kurie kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,55 mlrd. kilovatvalandžių – beveik trečdalį visos šalies gamybos, arba daugiau kaip 11,6 proc. suvartojimo. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis 2020-ųjų pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.
Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2020 metais pagamino 128,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 41,4 proc. daugiau nei 2019 metais. Vandens jėgainės pernai pagamino 300,5 mln. kWh elektros energijos - 13 proc. mažiau nei 2019-aisiais.
Elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, pernai sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 149,5 mln. kWh.
Elektros poreikis Lietuvoje pernai ūgtelėjo 0,8 proc. ir sudarė 13,4 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2020 metais importuota 7,9 TWh elektros energijos (arba 58,9 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,5 TWh elektros energijos - 38,9 proc. daugiau nei 2019 metais. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pernai pagaminta 46,7 proc. visos pagamintos elektros energijos.
2020 metais transporto sektoriuje buvo suvartota 98,6 tūkst. tonų biodyzelino ir 24,4 tūkst. tonų bioetanolio.
Kelių transporte pernai buvo sunaudota beveik 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9 proc. sudarė dyzelinas, 12,6 proc. – benzinas, 4,5 proc. – suskystintos dujos. Dyzelino pernai sunaudota 0,7 proc. mažiau nei 2019 metais, benzino – 1,7 proc. daugiau, tuo metu suskystintų dujų – 7,9 proc. mažiau.
Galutinis energijos suvartojimas pernai sumažėjo 4,3 procento. Daugiausia – 41 proc. – energijos sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose suvartota 26,8 proc. energijos.
