Energetikos ministro atstovas Mantas Dubauskas teigė, kad EK priekaištauja dėl to, jog didžiosios šalies įmonės dabar nėra įstatymu įpareigotos atlikti energetinio efektyvumo audito, o šilumininkai bei energetikos bendrovės – „Amber Grid“, „Litgrid“, „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“ – diegti šį efektyvumą didinančius sprendimus.
„Pagrindinis dalykas, kurio dar nesame padarę – nėra priimtas Energijos efektyvumo įstatymas, o tame įstatyme turėtų būti du esminiai punktai – įpareigojimai visoms didžiosioms įmonėms atlikti energijos vartojimo auditus, kitas įpareigojimas – didžiosioms šilumos tiekimo įmonėms ir energetikos bendrovėms investuoti į energijos efektyvumą didinančius sprendimus“, – BNS sakė M.Dubauskas.
Anot jo, įstatymo projektas jau ruošiamas, o Vyriausybei jis bus pateiktas „artimiausiu metu“.
M.Dubauskas atkreipė dėmesį, kad dalis direktyvos nuostatų jau perkelta į nacionalinę teisę.
„Dalis įpareigojimų dėl energijos efektyvumo yra įgyvendinti. Pavyzdžiui, viešųjų pastatų programa yra priimta, taip pat patvirtintas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis atsižvelgti į energijos efektyvumo kriterijus viešuosiuose pirkimuose, šiemet taip pat įsteigtas Energijos efektyvumo fondas. Taip pat į sutaupymus įskaičiuojamas ir daugiabučių atnaujinimas, kur procesas yra įsibėgėjęs“, – BNS aiškino ministro atstovas.
EK pranešė, kad direktyva į Lietuvos teisę turėjo būti perkelta iki 2014 metų birželio 5 dienos. Pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą EK pradėjo pernai liepos 22 dieną.
„Šiandienos raginimas – Komisijos pagrįsta nuomonė, kuriuo valstybė narė įpareigojama per du mėnesius pateikti Komisijai informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi ES teisės aktams įgyvendinti. Jeigu valstybė narė toliau nesilaiko ES teisės aktų reikalavimų, Komisija gali nuspręsti šį klausimą perduoti nagrinėti Europos Teisingumo Teismui“, – rašoma EK pranešime.
Pagal šią direktyvą bendrijos narės iki 2020 metų pabaigos turi pasiekti nustatytą energijos taupymo lygį namų ūkiuose, o pramoniniuose pastatuose ir transporto sektoriuje energiją vartotų efektyviau. Lietuva per šešerius metus iš viso turi sutaupyti 11,674 teravatvalandės energijos.
Direktyvas perkelti į nacionalinę teisę taip pat nurodyta Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Ispanijai, Kiprui, Lenkijai, Liuksemburgui, Portugalijai, Suomijai ir Vengrijai.
