Maždaug 2,52 mlrd. eurų vertės atliekyno Lietuvai prireiks 2066 metais, kai bus baigtos naudoti laikinos saugyklos, teigia Energetikos ministerija, parengusi Valstybės iždo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektus.
Lėšas tam ministerija siūlo kaupti atskiroje Rezervinio fondo sąskaitoje, į ją kasmet pervedant 25 proc. valstybės valdomų įmonių dividendų. Vėliau būtų sprendžiama dėl kitų finansavimo šaltinių.
„Giluminio atliekyno įrengimo, uždarymo ir jo priežiūros finansavimas šiuo metu neužtikrintas, tai yra lėšos šiam tikslui nekaupiamos“, – nurodo Energetikos ministerija.
Pernai gegužę Europos Komisija įspėjo Lietuvą, kad ji nesilaiko ES direktyvos, nes panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nacionalinėje programoje trūksta su ilgaamžių atliekų finansavimu susijusių nuostatų.
Anot ministerijos, atidedant atliekyno projektą, bus pradėta pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali būti skirta bauda.
Jos teigimu, skirtingai nei Lietuvoje, Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Švedijoje ir kitose šalyse tokių projektų finansavimas planuojamas nuo pat atominių elektrinių veiklos pradžios – išlaidas dengiamos jas naudojančių organizacijų lėšomis, kaupiant specialius fondus.
Anot ministerijos, tiksliau atliekyno vertę būtų galima paskaičiuoti, pasirinkus vietą ir atlikus jos geologinius tyrimus. Preliminariais skaičiavimais, didžioji dalis išlaidų tektų 2056–2072 metams: jo statyba 2056-2065 metais kainuotų apie 1 mlrd. eurų, o naudojimas 2066–2072 metais – 900 mln. eurų.
Dabar skaičiuojama, kad atliekyno vietos parinkimui iki 2045 metų reikėtų apie 300 mln. eurų, projektavimui (iki 2055 metų) – 177 mln. eurų, jo uždarymui (2072–2077 metais) – 122 mln. eurų. Dar apie 21 mln. eurų reikėtų gręžiniams ir požeminės tyrimų laboratorijos vietos parinkimui (iki 2036 metų).
Šiuo metu ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, išliekančios pavojingos tūkstančius metų, saugomos laikinose saugyklose Ignalinos AE. Nepastačius giluminių saugyklų, jas vėl sudėti į naujus laikinus konteinerius kainuotų mažiausiai 1,1 mlrd. eurų.
Užsienio valstybės, kaip ir Lietuva, draudžia įvežti radioaktyviąsias atliekas, todėl jos turi būti saugomos šalies teritorijoje. Kitų pasaulyje pripažintų tokių atliekų sutvarkymo būdų nėra.
