„Dar paskutinius vertinimo taškus atliekame, vertinome visus už ir prieš. Šio sprendimo skundimas neduotų daug didelės pridėtinės vertės Lietuvai, kol kas linkstame prie to, kad šis sprendimas neturėtų būti skundžiamas. Jeigu būtų galimybių prisijungti prie bylos ateityje, tai svarstytume“, – BNS penktadienį sakė Žygimantas Vaičiūnas.
Komisija liepos 17-ąją oficialiai paskelbė gegužę priimtą sprendimą, kad Rusijos koncernas, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar 4-iose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas. Šalys Komisijos sprendimą gali skųsti per du mėnesius – iki rugsėjo 17-osios.
Anot Ž.Vaičiūno, nutarus skųsti sprendimą, būtų reikalingas Vyriausybės pritarimas.
„Laikomės pozicijos, kad šitas EK sprendimas vertintinas kaip ne visiškai atitinkantis Lietuvos poziciją, bet vertinant visa procesą, turime pakankamai daug energetinio saugumo instrumentų ir galimybių užtikrinti tai kitais būdais“, – pridūrė ministras.
Anksčiau jis yra sakęs, kad šiuo klausimu bus tariamasi su Lenkija ir kitomis bylos šalimis.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau taip pat neatmetė galimybės skųsti EK sprendimą – pasak jo, sprendžiant dėl konkurencijos pažeidimų, visiems pažeidėjams turėtų būti taikomi vienodi kriterijai.
Komisijos sprendimą žadėjo skųsti Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalavusi koncernui „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas.
Komisijai gegužę baigus beveik 7 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrus jam baudos, Ž.Vaičiūnas teigė, kad tai yra tam tikras politinis Lietuvos ir kitų šalių pralaimėjimas. Bauda, anot jo, būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, bylinėjantis dėl 1,5 mlrd. eurų kompensacijos Stokholmo arbitraže.
EK nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
