Lietuva pateikė Latvijai ir Estijai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis planą

Latvijai ėmusis žingsnių perkelti prekybą su trečiosiomis šalimis į pasienį su Rusija, Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atkreipia dėmesį, kad Latvija turi tik vieną jungtį su Rusija ir gali būti problematiška užtikrinti regioninio tiekimo saugumą.
Aukštos įtampos laidai
Aukštos įtampos laidai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Litgrid“ pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams regioninę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją (EK).

„Litgrid“ penktadienį teigė BNS, kad Lietuva pateikė savąją metodiką, reaguodama į Latvijos ir Estijos parengtąją. Diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos.

„Vienas svarbiausių „Litgrid“ siūlomos metodikos principų – siekiama įvertinti sistemų patikimumą (...). Tai reiškia, kad jei Latvija su Rusija turi tik vieną liniją, prekyba elektros energija negalima dėl tiekimo saugumo, nes atsijungus vienintelei linijai, importui iš Rusijos užtikrinti turėtų būti naudojama kitų šalių infrastruktūra“, – teigiama „Litgrid“ pranešime.

Pasak Lietuvos operatorės, prekyba turint tik vieną liniją neigiamai veiktų kitų šalių patikimumą ir mažintų pralaidumus, skirtus vidinei ES prekybai per dieną. „Litgrid“ teigimu, jos pasiūlytas pralaidumų nustatymo metodas vertina kiekvieną tarpsisteminį pralaidumą atskirai ir „jis neleidžia perkelti prekybos apimties nuo Lietuvos-Baltarusijos į Latvijos-Rusijos skerspjūvį“.

„Litgrid“ teigimu, siūlomi principai neriboja ir nemažina vidinių Baltijos šalių ir nuolatinės srovės jungčių pralaidumų prekiaujant elektra per „NordPool“ biržą.

Trečiadienį Latvijos ir Estijos operatoriai – AST ir „Elering“ – „Nord Pool“ biržoje paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad jie parengė metodiką prekybai su Rusija.

AST rugpjūtį komentavo BNS, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuva ketina sumažinti pralaidumą su Baltarusija po Astravo AE paleidimo iki 0 megavatų (MW), norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos.

„Siekiant užtikrinti prekybą elektra tarp Baltijos šalių ir Rusijos, Latvijos Ekonomikos ministerija paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus (AST – BNS) parengti pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką taip, kad prekybos pajėgumai būtų nustatyti ties Latvijos ir Rusijos siena, kai tik Lietuva sumažins prekybos pajėgumus iš Baltarusijos į Lietuvą iki 0 MW“, – nurodė AST.

Šiuo metu Baltijos šalių prekyba su trečiosiomis šalimis vykdoma išimtinai per Lietuvos sieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs