„Keliame tikslą jau iki kitų metų pabaigos įrengti energijos kaupimo įrenginius, kurie sukurs pagrindą greitesnei desinchronizacijai nuo IPS/UPS sistemos ir sustiprins Lietuvos elektros energetikos sistemos savarankiškumą“, – pranešime sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak jo, baterijos kartu leis integruoti didelius kiekius atsinaujinančios energetikos, kurios plėtra sparčiai vyksta Lietuvoje.
„Lietuva su tokio dydžio projektu atsidurs tarp inovatyviausių ir lyderiaujančių šioje srityje pasaulio valstybių, vienu metu užsitikrindami energetinio saugumo ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – sako ministras.
Numatoma, kad naujieji energijos kaupimo įrenginiai naudos klimatui neutralias technologijas.
Skaičiuojama, bendra projekto vertė sieks bent 100 mln. eurų. Baterijos numatytos Vyriausybės patvirtintame „Ateities ekonomikos DNR“ plane. Projektui finansavimas gali būti skirtas iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo.
Pasak ministerijos, įrengta baterijų energijos kaupimo sistema per 15 metų sukurs 155 mln. eurų socialinę-ekonominę naudą elektros vartotojams.
Planuojama, jog Lietuvoje bus įdiegti energijos kaupimo įrenginiai, kurių talpa sudarys bent 200 megavatvalandžių. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju.
Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atkūrus balansą sistemoje įprastiniais būdais. Dabar šią funkciją vykdo visos posovietinės IPS/UPS elektros energetikos sistemoje esančios elektrinės.
Šiemet Kauno technologijos universiteto mokslininkų atnaujinta Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studija parodė, kad 200 MW dydžio elektros energijos kaupikliai-baterijos pastebimai prisidėtų prie elektros sistemos adekvatumo užtikrinimo.
