Energetikos ministerija teigia, kad visiškam rinkos liberalizavimui būtina išmanioji elektros apskaita.
Verslas: kainos augimą nusvertų kita nauda
Estijos valstybinio energetikos holdingo „Eesti Energia“ antrinės įmonės Latvijoje „Enefit“ vadovas Janis Bethersas teigia, kad nors liberalizavus rinką kaina augtų, paslaugų spektras šį trūkumą nusvertų.
„Mūsų nuomone, pridėtinė sugeneruota vertė visuomenei per naujas paslaugas ir įvairius paketus atpirktų tą kainos padidėjimą. Nes vidutinis elektros suvartojimas Baltijos šalyse, ypač Latvijoje ir Lietuvoje, yra palyginti nedidelis. Tad kainos augimas namų ūkiams nebūtų skaičiuojamas dešimtimis eurų“, – BNS sakė J.Bethersas.
Jo nuomone, tiekėjai galėtų dalyvauti, įrengiant vartotojų infrastruktūrą, pavyzdžiui, saulės elektrines, „protingų namų“ komponentus, diegiant bendras sąskaitas (interneto, TV, elektros, dujų).
„Daugiau galimybių, kurių kitaip vartotojai neišnaudotų“, – aiškino J.Bethersas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad svarbu aiškiai pristatyti visas galimas vartotojų naudas.
„Beveik visada, kai yra sakoma „aš jums supakuosiu daug servisų ir jums kaip paketą parduosiu“, tai kai dekonstruoji tą paketą, dažniausiai randi, kad yra papildomai pabranginta (...). Aš irgi užfiksavau, kad jie (forumo dalyviai – BNS) nepasakė: jeigu liberalizuosime ir jeigu bus paketas, tai efektyviai elektros kaina taps mažesnė. Laukiau ištempęs ausį šio švento išsireiškimo. Eidami tais liberalizavimo keliais turime paklausti ir šitų klausimų“, – BNS sakė V.Poderys.
Vis dėlto buvęs Kainų komisijos vadovas pripažino, kad liberalizavimo klausimas turi sulaukti deramo dėmesio.
„Prisipažinsiu, kad taip ir neteko rimtai šia tema užsiimti, nors mūsų Energetikos ir darnios plėtros komisija beveik visas temas esame perėję Seime. Ir čia kaip ir drambliukas kambaryje, kurio mes taip ir nepačiupinėjome. O problema absoliučiai aiškiai, gerai suformuluota rinkos dalyvių. (...) Atsiliekame ir regione, ir europiniu mastu ir kodėl nevykdome savo įsipareigojimų pasirašydami vadinamąjį BEMIP planą, kuriuo mes labai didžiuojamės, kuris mums daug padėjo mūsų projektuose“, – kalbėjo V.Poderys.
Energetikos ministerija teigia, kad visiškam rinkos liberalizavimui būtina išmanioji elektros apskaita.
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas apgailestauja, kad Lietuvoje vėluojama liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką.
„Liūdna, kad Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje namų ūkio skaitmeninimo srityje (...) Taip pat gaila, kad dar neliberalizavome šios rinkos (...) Jeigu rinka nėra konkurencinga, nematysime atsirandančių naujų paslaugų. O juk vėliau daugės gaminančių vartotojų, skaitmeninių sprendimų (...) Be liberalizavimo ir išmaniųjų skaitiklių diegimo tai tiesiog neįmanoma“, – forume kalbėjo D.Maikštėnas.
V.Poderys: vieną problemą bandome paaiškinti per kitą
Energetikos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, jog sėkmingam liberalizavimo procesui įgyvendinti yra būtina išmanioji elektros apskaita, kad būtų sukurtos didžiausios naudos vartotojui.
„Todėl rinkos liberalizavimo pradžia prasidės tada, kada prasidės masinis išmaniosios apskaitos diegimas“, – BNS komentavo ministerija.
„Lietuvos energijos“ vadovas D.Maikštėnas patvirtino, kad skaitiklių diegimas prasidės kitų metų pabaigoje.
„Norime būti konkurencingi pasauliniu mastu, todėl mūsų strateginis tikslas yra skatinti dereguliavimą. Būsime pasirengę su energijos duomenų mainų platforma (angl. data hub) ir sprendimais nepriklausomiems tiekėjams vėliausiai kitų metų viduryje. Tad nėra techninių priežasčių atidėlioti dereguliavimą trejiems metams. Masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidės kitų metų pabaigoje. Tad mūsų žvilgsniai nukreipti į politikus ir ministeriją“, – sakė D.Maikštėnas.
Masinį skaitiklių diegimą numatoma pradėti 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ir baigti 2023 metų pabaigoje. ESO skelbė, kad per penkerius metus į projektą investuos apie 219 mln. eurų.
Seimo komisijos pirmininkas V.Poderys teigia, kad su liberizavimu labai vėluojama, be to, jam atrodo, kad vieną problemą bandoma aiškinti kita.
„Datą (liberalizavimo – BNS), kiek pamenu, buvome 2015 metus nusistatę ir tikrai buvo teisės aktuose ir vis mes tą atidėliojome ir dabar, kiek suprantu, tos datos aiškios nėra (...) Kas link išmaniųjų skaitiklių – ir šitame procese esame priešpaskutiniai Europoje. Tai dabar, su vienu projektu vėluojame ir nevykdome įsipareigojimų, ir su kitu, ir mes vieną kitu paaiškiname. Tai ydingas aiškinimas: problemą per problemą“, – kalbėjo V.Poderys.
J.Bethersas teigė, kad dabar Lietuvoje buitiniai vartotojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet įmonės tokios paslaugos iš esmės neteikia., nes tai neapsimoka.
„Šiuo metu didžiausia kliūtis ta, kad jeigu norime parduoti Lietuvos namų ūkiams, turime pirkti elektrą laisvoje rinkoje, o didmeninė kaina rinkoje yra didesnė, nei dabar siūloma Lietuvos namų ūkiams. Tai reiškia, kad siekdami pritraukti klientus, turime ne tik investuoti į skaitmeninius sprendimus – mūsų pirminės investicijos, – bet ir mokėti už tai, kad turėtume klientą“, – aiškino J.Bethersas.
Reikia ir aiškumo vartotojams
V.Poderys atkreipė dėmesį, kad rinkos liberalizavimas gali būti skausmingas pažeidžiamoms vartotojų grupėms – nepasirinkus konkretaus tiekėjo būtų taikomas brangesnis garantinis tiekimas.
„Tie kurie nepasirinko, moka kaip už garantinį tiekimą. Be abejo, visada reikia pagalvoti apie tuos neturtinguosius, nesugebančius savo gyvenimo tvarkyti klientus. Jiems, labiausiai neturtingiems, būtų taikoma didžiausia kaina. Ir šitoje vietoje, diegdami tas sistemas, turime būti jautrūs“, – argumentavo V. Poderys.
Lietuvoje elektros tiekimas šiuo metu nereguliuojamas tik verslui, tačiau tik iš dalies liberalizuotas namų ūkių vartotojams.
„Enefit“ Latvijoje vadovas taip pat teigia, kad prieš liberalizuojant rinką turėtų būti bent metų laikotarpis, kai žmonėms būtų paaiškinti pokyčiai.
„Pasirengimas rinkos dereguliavimui labai svarbus. (...) Labai dažnai klientai svarsto: jeigu pirksiu elektrą iš kito tiekėjo, galbūt jiems reikės naujų laidų ar skaitiklių – tokios abejonės turėtų būti išsklaidytos. Tam tikras švietimas turi būti vykdomas (...) Mažiausiai metai iki būtų panaikinta reguliuojama kaina, turi būti nusakoma, kas įvyks“, – BNS sakė J.Bethersas.
Jo manymu, Lietuvoje galėtų būti apie 4-5 aktyvūs rinkos dalyviai.
„Lietuva, vartotojų požiūriu, yra tokia pat kaip Latvija ir Estija kartu sudėjus (tik Estijoje yra populiaru naudoti elektrą šildymui, tad ten vidutinis suvartojimas didesnis). Manau, kad būtų apie 4-5 labai aktyvūs žaidėjai ir dar 5-10 tokių, kurie per daug neinvestuotų į rinkodarą, bet būtų pasirengę vartotojų susidomėjimui“, – vertino „Enefit“ Latvijoje vadovas.
Lietuvoje elektros tiekimas šiuo metu nereguliuojamas tik verslui, tačiau tik iš dalies liberalizuotas namų ūkių vartotojams.
Energetikos ministerija yra skelbusi, kad dauguma šalių regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams – tai Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija.
