Kaip ketvirtadienį sakė KN Komercijos direktorius Mindaugas Navikas, siekiant maksimalaus skaidrumo liepos viduryje buvo paskelbtas viešas konkursas ir ieškomos geriausios galimybės įsigyjant panašų arba tą patį laivą.
„Independence“ įsigijimas buvo numatytas nuomos sutartyje, be to, KN turi pirmumo teisę pasibaigus nuomos sutarčiai 2024 metais įsigyti šį laivą už anksčiau numatytą kainą. Tiesa, ši neskelbiama, tačiau orientuotis galima pagal KN paskelbtas „lubas“ laivo įsigijimui.
Pabrėžiama, jog biudžetas laivo pirkimui sieks 160 mln. eurų, tokia yra maksimali paskolos suma.
Pasak M.Naviko, procesas, susidedantis iš trijų etapų, pradėtas pernai lapkritį. Tyrimų metu buvo apklausti rinkos dalyviai. Jų buvo klausiama, kokie galimi variantai ir galimybės įsigyti tokį laivą. Rengta ir viešoji konsultacija, kada buvo apklausti laivų statytojai ir laivų savininkai, pateikta informacija, kokiomis sąlygomis jie galėtų dalyvauti konkurse.
Įvardijami trys variantai. Taip pat teigiama, kad be SGD laivo Lietuva neliks. Pirmas variantas – naujas laivas, kurį gali pasiūlyti rinkos dalyviai, tačiau, kaip sako M.Navikas, tai vargiai tikėtina dėl kainos limitų. Realesni du kiti variantai – naudotas laivas, o tokių pasaulyje esama apie 30, įsigijimas, arba galimas pasiūlymas pirkti laivą, kuris iš gabenančio dujas būtų konvertuotas į išdujinimo įrenginį.
Iki rugpjūčio vidurio KN laukia pirminių rinkos dalyvių paraiškų su pasiūlymais, toliau bus priimami sprendimai.
KN Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas dr. Arūnas Molis teigia, jog sprendimas įsigyti laivą priimtas nesivadovaujant emocijomis ir yra logiškas tiek vertinant nacionalinio saugumo mastu, tiek atsižvelgiant į kaimyninių rinkų plėtrą ir tendencijas.
„Pasirodo mitų, kad gal bus du laivai – ne, jokiu būdu. Vertiname alternatyvas, renkamės ekonomiškai naudingiausią siūlymą. Esame proceso pabaigoje, vyksta konkursas. Laukiame iki rugpjūčio 16 dienos ir vėliau, jei paraiškų atsirastų ir būtų vertinamos kaip validžios, atitinkančios nacionalinio saugumo interesą, kriterijus būtų pateikti pirminį siūlymą“, – sakė A.Molis. Ar jau sulaukta paraiškų ir kiek, kol kas neatskleidžiama, tačiau KN atstovai primena prieš dešimtmetį vykusio laivo „Independence“ nuomos aplinkybes, tuomet sulaukta trijų rinkos dalyvių su pasiūlymais.
Pasak A.Molio, rinkos dalyviai puikiai žino, jog „Independence“ įsigijimo sąlygos yra labai geros“, tad pasiūlyti dar geresnes sąlygas net ir patyrusiems tiekėjams, kaip teigiama, yra iššūkis.
„Laivo atranka vykdoma vertinant ne tik kainą, bet ir ciklo kaštus. Viršutinė kaina susieta su viešai skelbta paskolos riba – 160 mln. eurų“, – sakė A.Molis.
2022 metų pabaigoje KN turi informuoti „Independence“ savininkus, norvegų kompaniją, koks laivo likimas – ar šis bus įsigyjamas. O potencialiems statytojams tai būtų galimybė per šį laikotarpį imtis laivo statybos.
Įvardijami kriterijai
Įsigyjant laivą svarbiu kriterijumi įvardijama ir tai, jog šis turi būti pritaikytas jau dabar esančiai krantinei. Statant ją KN ir Uosto direkcija investavo apie 70 mln. eurų.
Anot A.Molio, svarbus kriterijus susijęs ir su klimatinėmis sąlygomis – laivas turi veikti tiek uždaru, tiek atviru režimu, o tai susiję su vandens temperatūra. Kai Baltijos jūroje ir mariose vanduo vėsus, naudojama uždaro rato sistema.
Be to, įsigyjamo laivo charakteristikos turi būti ne prastesnės nei esamo laivo.
Tolima dujų kelionė
Šiuo metu į SGD terminalą dujovežiais dujos atkeliauja iš įvairių šalių, tarp jų JAV, egzotiškas Trinidadas ir Tobagas, apie 15 proc. sudaro dujos iš Rusijos.
Pasak KN SGD Komercijos vadovės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės, anksčiau dujos dominavo iš Norvegijos, tačiau dėl avarijos ir kapitalinio remonto gamykloje geografija pasikeitė.
Nuo veiklos pradžios SGD terminale priimtas 241 laivas.
Šiuo metu didžioji dalis dujų suvartojama Lietuvoje, tačiau dalis iškeliauja į Latviją, iš šios į Estiją ir Suomiją.
Nuo 2022 metų, anot J.Šilinskaitės-Venslovienės, atsiras gamtinių dujų jungtis su Lenkija. Iš terminalo atsives galimybės tiekti dujas ir į šią rinką, kuri, prognozuojama, bus bene labiausiai auganti visame regione. Šiuo metu elektros ir šilumos gamyboje Lenkijoje ženklią dalį sudaro anglis, tačiau šalis siekdama mažinti oro taršą planuoja reikšmingą dalį suteikti atsinaujinantiems gavybos šaltiniams bei dujoms.