Bendrovės „Energijos tiekimas“ duomenimis, elektros importas į Lietuvą sausį, palyginti su gruodžio mėnesiu, padidėjo 23,6 proc. iki 774 GWh ir sudarė 79 proc. viso elektros energijos poreikio (gruodį – 68 proc.).
Šalyje pagamintos elektros kiekis per mėnesį sumenko 43 proc. iki 206 GWh. Iš jų 98 GWh teko vėjo elektrinėms (10 proc. viso poreikio), 49 GWh – Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei (5 proc.), 29 GWh – Kauno hidroelektrinei (3 proc.), 10 GWh – Lietuvos elektrinei (1 proc.), 20 GWh – kitiems gamintojams (2 proc.).
Vidutinė sausio mėnesio elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo 6 proc. ir buvo 36,88 euro už megavatvalandę (MWh). „Energijos tiekimo“ teigimu, elektros kainos augimą lėmė „NordBalt“ jungties su Švedija gedimas ir apribotas jungčių tarp Lietuvos ir Latvijos pralaidumas.
„NordBalt“ buvo taisoma sausio 17-24 dienomis, tad ketvirtį mėnesio Lietuva neturėjo galimybės importuoti pigesnės elektros energijos iš Švedijos (...). Prie kainos augimo taip pat prisidėjo ir sausio 2-25 dienomis trukęs jungčių tarp Latvijos ir Lietuvos pralaidumo ribojimas, kai maksimali galia buvo apribota apie 25-30 proc.“, – pranešime spaudai sakė „Energijos tiekimas“ vadovas Vidmantas Salietis.
Anot jo, elektros kainos augimui įtakos turėjo ir dėl šaltesnių orų išaugęs energijos suvartojimas.