„Litgas“ pranešė, kad ketvirtadienį pasirašys memorandumą su Norvegijos įmone „Statoil“, kuri šiuo metu užtikrina SGD terminalui būtiną dujų kiekį.
„Lietuvos energija“ kartu su „Statoil“ rengiasi Lietuvoje steigti įmonę, kuri eksportuotų mažos apimties SGD krovinius ir užsiimtų bunkeriavimu.
Bendradarbiavimo galimybės tarp „Litgas“ ir „Statoil“ įtvirtintos dar 2014 metų rugpjūtį, kai Lietuva su Norvegijos įmone pasirašė 5 metų trukmės sutartį dėl būtinojo SGD kiekio Lietuvai tiekimo.
Iki šių metų pabaigos viena iš „Lietuvos energijos“ įmonių grupės ir „Statoil“ planuoja įsteigti įmonę, kuri ir rūpintųsi SGD eksportu ir bunkeriavimu.
D.Tučkus labai džiaugėsi, galėdamas pristatyti naujas plėtros galimybes. Šiuo metu yra panaudojamas maždaug aštuntadalis SGD terminalo pajėgumų. Lietuvai kartu su „Statoil“ praėjus eksportuoti dujas, būtų panaudojamas ketvirtadalis pajėgumų.
Be to, įmonė bus steigiama Lietuvoje, taigi mokesčiai ir dividendai keliaus į mūsų šalies biudžetą.
„Kitas teigiamas dalykas – tai būtų daroma iš Lietuvoje įsteigtos ir čia veikiančios įmonės – mokesčiai, dividendai čia mokami. Ir parama europinė neiškeliautų aptarnauti infrastruktūros ne Lietuvos teritorijoje“, – aiškino D.Tučkus.
Anksčiau „Litgas“ generalinis direktorius yra pasakojęs, kad SGD terminalas Klaipėdoje kol kas yra vienintelis tokio dydžio terminalas Baltijos jūroje, galintis perpilti SGD į mažesnius bunkeriavimo laivus, kurie pildo keltus, konteinerinius ir kitokius SGD varomus laivus bei gabena dujas mažesniais kiekiais pramoniniams vartotojams.
„Sugriežtinus taršos jūroje reikalavimus, laivų savininkai pamažu pereina prie švaresnio kuro alternatyvų – SGD ar dyzelinio kuro. Klaipėdos SGD terminalas yra arčiau potencialių klientų nei kiti panašių galimybių ir dydžio terminalai, todėl žvelgiant iš šios perspektyvos, rinkoje turime konkurencinį pranašumą“, – yra sakęs D.Tučkus.
Nors kol kas konkrečių SGD eksporto krypčių jis neatskleidė, išsidavė tikintis, kad klientų bus daug, galbūt net Baltarusija.
Ieškos nišinių rinkų
D.Tučkus pasakojo, kad vieni iš SGD pirkėjų bus laivai. Tiesa, ne visi – tie laivai, kurie plaukioja nereguliarai, jiems yra sunkiau pereiti prie SGD kaip degalų: tam, kad laivas galėtų naudoti SGD, jis turi reguliariai pagal planą atplaukti į uostą, kad galėtų įsigyti dujų.
SGD rinkos dydis regione, D.Tučkaus teigimu, 2018 metais turėtų siekti nuo 0,5 mrld. kubinių metrų iki 1,5 mlrd. kubinių metrų (realiausias scenarijus – 0,5-1 mlrd. kubinių metrų).
Pavyzdžiui, visa Šiaurės Rytų Lenkija yra aprūpinama SGD. Jie turi savo nedidelių pajėgumų, taip pat veža dujas iš „Gates“ terminalo Nyderlanduose – taigi pakankamai didelis atstumus įveikia, kad įsigytų tą kiekį, kurio reikia vartotojams, – aiškino D.Tučkus.
„Mes manome, kad, turėdami trumpiausią logistikos grandinę („Statoil“ šiandien yra vienintelis suskystintų gamtinių dujų gamintojas Europoje), galėtume pasiūlyti konkurencingus kaštus. Manome, kad galėsime užimti ženklą dalį“, – pasakojo D.Tučkus.
Per Klaipėdą SGD greičiausiai keliautų į Suomijos įlanką, taip pat Baltijos jūros vakarus. Be to, D.Tučkus neatmeta galimybės vežti SGD į Baltarusiją.
Nors Baltarusija šiuo metu moka už dujas tokią kainą, kokią moka Rusijos vidaus rinka, D.Tučkus pabrėžė, kad SGD yra nišinis produktas, todėl galėtų jas tiekti Baltarusijoje į tuos regionus, kuriuos neišvystytas magistralinio dujotiekio tinklas.
„Pavyzdžiui, visa Šiaurės Rytų Lenkija yra aprūpinama SGD. Jie turi savo nedidelių pajėgumų, taip pat veža dujas iš „Gates“ terminalo Nyderlanduose – taigi pakankamai didelis atstumus įveikia, kad įsigytų tą kiekį, kurio reikia vartotojams“, – pasakojo D.Tučkus.
Tam, kad Lietuva su „Statoil“ galėtų eksportuoti dujas, pirmiausia trūksta dujų platinimo kanalo: „Tai yra, laivo, kurį planuoja įsigyti ar išsinuomoti bendra įmonė. Kitas dalykas – tai antžeminis terminalas, kurį „Klaipėdos nafta“ stato.“
