Lėšos bus skirtos iš Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Pasak Lietuvos Vyriausybės, šalies elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES (125 mln. eurų). Tai didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams iki šiol yra gavusi Lietuva. 75 proc. yra maksimali galima paramos suma.
EK finansavimo bus prašoma ir kitiems sinchronizavimo projektams, pavyzdžiui, jūriniam kabeliui tarp Lietuvos ir Lenkijos. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS yra sakęs, kad paraiška antram etapui turėtų būti pateikta šių metų antrąjį ketvirtį.
Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pernai spalį pateikė paraišką EK finansuoti pirmąjį sinchronizavimo projekto etapą.
Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“, gavę ES paramą.
Viso projekto preliminari vertė vertė gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų.
Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei kitą papildomą infrastruktūrą.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
