Lietuvos Statistikos departamento Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Regina Deveikytė patikina, kad nėra konkrečių rodiklių energetiniam skurdui matuoti, tačiau yra palyginimų, kurie atskleidžia, kad Lietuvos situacija nėra bloga.
2017 metais Lietuvoje 7,9 proc. namų ūkių gyventojų dėl lėšų stokos bent kartą negalėjo laiku sumokėti komunalinių mokesčių. Kitas rodiklis – 28,9 proc. asmenų nurodė negalintys sau leisti pakankamai šildyti būsto, nes neturėtų pinigų susimokėti, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Pirmasis rodiklis yra netoli ES vidurkių, tačiau antrasis rodiklis yra vienas blogiausių visoje ES, ir prastesnis jis tik Bulgarijoje. Vis dėlto Statistikos departamento atstovė aiškina, kad antrasis rodiklis nėra objektyvus, kadangi apklausoje klausimas skirtingai suprantamas.
„Manome, kad pirmasis rodiklis yra gana žemas – komunalinių mokesčių mokėjimą drausmina ir pats kompensacijų mokėjimas, nes jei laiku nesumokėjai, tai ir kompensacijos negauni“, – kalba R.Deveikytė.
Tačiau atsakymai apie tai, kad 29 proc. gyventojų negali sau leisti pakankamai šildyti būsto, anot jos, yra subjektyvūs.
„Labiausiai skundžiasi tos šalys, kuriose to šildymo iš viso nėra, ir jos gana šiltai gyvena. Ir jei atsitinka taip, kad nėra šilta, ir žmonės neturi reikalingų priemonių, tai ir skundžiasi“, – pastebi R.Deveikytė.
Anot jos, gyventojai neteisingai suprato klausimą: „Mes manome, kad žmonės ne tiek negali pakankamai šildyti, kiek yra pikti ir nepatenkinti, kad jie patys negali daryti įtakos šilumai būste, nors už tai brangiai moka.“
Anot jos, aiškėja, kad labiausiai skundžiasi miestų gyventojai, gyvenantys senuose namuose ir turintys centrinį šildymą, kaimo gyventojai, besišildantys savarankiškai, tiek nesiskundžia.
Abu rodikliai reikšmingai pagerėjo per penkerius metus. Pavyzdžiui, 2012 m. 12,6 proc. namų ūkių gyventojų dėl lėšų stokos negalėjo laiku sumokėti komunalinių mokesčių, ir 34,1 proc. nurodė negalintys sau leisti pakankamai šildyti būsto.
„Kai buvo krizės pabaiga, kai šildymas pabrango, o pajamos buvo sumažėjusios, daugiausia buvo ir besiskundžiančių“, – pastebi Statistikos departamento atstovė.
Anot jos, gerėja ir kiti rodikliai – namų biudžetų tyrime atskleidžiama, kad komunalinėms paslaugoms skiriama vis mažesnė asmenų pajamų dalis.
Skundžiasi ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai
Lietuvos energetikos instituto atstovas Vidas Lekavičius aiškina, kad nėra nei vienos sąvokos, nei rodiklio, kuris apibūdintų, kas yra energetinis skurdas. Paprastai juo vadinamas energijos nepriteklius – jį patiria asmenys ir namų ūkiai, kurie nepajėgūs pakankamai šildyti būsto ar gauti kitų energijos paslaugų už priimtiną kainą.
Anot jo, įprastai energetinį skurdą lemia žemos asmenų pajamos, tačiau nebūtinai. Net ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, jei patiria itin dideles išlaidas energetikai, gali patirti energetinį skurdą.
Todėl socialiniame būste gyvenantis asmuo, kuris gauna nedideles pajamas, gali energetinio skurdo ir nepatirti, o senamiestyje gyvenančiam asmeniui seno būsto šildymas gali būti ir neįkandamas.
„Lietuvoje šitas lygis būdingas netgi ganėtinai vidutinių pajamų gyventojams“, – problemą įžvelgia V.Lekavičius. Tačiau jis taip pat pastebi, kad apklausų rezultatai nekoreliuoja su kitais statistiniais rodikliais.
V.Lekavičius aiškino, kad kovoti su energetiniu skurdu galima universaliomis priemonėmis, kurios skirtos skurdui mažinti apskritai. Kita kryptis – universalios energetikos politinės priemonės, pvz., šilumos ūkio pertvarka pereinant prie biokuro ir sumažinant šildymo kainą. Taip pat taikyti tikslines priemones.
„Ne visada priimtos priemonės yra pakankamai taiklios. Pavyzdžiu galėtų būti PVM sumažinimas malkoms. Kaip žinia, daugiausia malkų ir medienos kuro naudojama kaimo vietovėse, bet jei žiūrėtume, kurie namų ūkiai energetinio skurdo rodikliai didžiausi, kaimo vietovės neišsiskiria, ir būtent mieste dalis asmenų, kurie nepajėgia šildyti būsto, yra gerokai didesnė“, – sako V.Lekavičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė akcentavo, kad parama turėtų būti teikiama tiems gyventojams, kurių išlaidos elektros energijai ir šildymui viršija 10 procentų. Tačiau Lietuvoje jau veikia lengvata šildymui, kuomet kompensuojama dalis šildymo kainos, jei ji viršija 10 proc. asmens pajamų.
V.Lukoševičius: problema – ne kainos, bet negalėjimas reguliuoti šildymo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius smeigė tiesiai į problemą – skundžiamasi dėl negalėjimo reguliuoti radiatorių.
„Tikrai ne šilumos kaina yra svarbiausias veiksnys, bet, kaip matėme rodiklius, tikrai sutinku: daugiabučiuose pagrindinis žmonių skundas – negalėjimas šilumos reguliuoti pagal savo galimybes ir poreikius, ir priklausymas nuo kažkieno sprendimų“, – sako V.Lukoševičius.
Anot jo, iki šiol „vieni perkaitinami, kiti nepakankamai šildomi – tai taip pat sukelia didelį nepasitenkinimą“.
