Lietuvoje importuota 82 proc. suvartotos elektros, trečdalis – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. – iš Švedijos, o 31 proc. – iš trečiųjų šalių. Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros poreikis augo 5 proc., tačiau rinkoje stabilias kainas padėjo išlaikyti augusi vėjo elektrinių gamyba ir tris kartus padidėjęs elektros importas iš Švedijos. Iš viso Baltijos šalyse vėjo elektrinės pagamino 16 proc. daugiau, hidroelektrinės pagamino 38 proc. mažiau elektros.
Tuo tarpu Švedijos ketvirtoje prekybos zonoje elektros poreikis mažėjo 6 proc., o vėjo elektrinių gamyba augo 4,5 proc., todėl vidutinė kaina smuktelėjo iki 31,8 EUR/MWh. Savaitės pabaigoje dėl planinių priežiūros darbų buvo ribojama dviejų atominių jėgainių galia. Suomijoje elektros suvartojimas smuko dešimtadaliu ir vidutinė elektros kaina nukrito iki 31,4 EUR/MWh.
Praėjusią savaitę ypatinga padėtis susiklostė Prancūzijoje. Vidutinė kaina šoktelėjo iki 72,1 Eur/MWh, nes dar rudenį buvo suplanuota sausio pradžioje uždaryti kelias atomines jėgaines saugumo patikrai. Tiesa, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti patikimą elektros tiekimą, Prancūzijos vyriausybė patenkino šalies atominių elektrinių asociacijos prašymą nukelti dviejų atominių elektrinių patikrą vėlesniam laikui.
Sausio 9-15 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 46 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 29 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 63 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 55 proc., o Lietuvos kryptimi – 18 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 68 proc.
