Nuo spalio 10 iki gegužės 2 d. – bent tiek šiais metais gali trukti šildymo sezonas daugumoje Lietuvos miestų. Valdininkai abejoja, ar ir antradienį bus priimtas sprendimas.
„Neprisimenu metų, kad gegužę dar būtų šildoma. Už šildymą kovą mokėjome ne ką mažiau nei už vasarį. Tikriausiai ne ką pigesnis bus ir balandis, gi ir sniego turėjom“, – pasakojo plungiškė Aldona.
Už 78 kv. metrų ploto buto šildymą vasarį plungiškių šeima mokėjo 62 eurus, o už kovą – 58. Balandis įprastai buvo tas mėnuo, kai gyventojai atsikvėpdavo – baigdavosi šildymo sezonas.
Plungėje pirmadienį dar snigo
Plungės rajono savivaldybės Šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius teigė dar antradienį su vadovais taręsis, kada reikėtų užbaigti šildymo sezoną.
„Išanalizavome orų prognozes artimiausioms dienoms. Bet nematome galimybių iki gegužės 1-osios išjungti šildymą. Pagal įstatymą, tris paras vidutinė temperatūra turi būti bent 10 laipsnių šilumos, per pastarąsias tris paras įšildavo vidutiniškai iki 4,16 laipsnio. Pirmadienį Plungėje dar ir sniego buvo. Dabar lyja“, – teigė specialistas.
Anot jo, nesulaukta nė vieno skambučio iš gyventojų, pageidaujančių, kad namuose nebebūtų šildoma. „Tiesa, dar balandžio pirmomis dienomis, kai buvo atšilę, skambino iš darželio „Nykštukas“. Paklausė, kada bus sezono pabaiga“, – prisiminė pašnekovas.
Šis šildymo sezonas Plungėje prasidėjo spalio 10-ąją. Pernai gyventojams daugiabučiuose namuose radiatoriai kaisti nustojo balandžio 29-ąją.
„Nepamenu metų, kad šildytume ir gegužę. Visada išjungdavome balandžio 12–17 dienomis. Tiesa, informuojame gyventojus, kad jie, surinkę daugumos parašus, gali ir patys nutraukti šildymą anksčiau. Tačiau kol kas Plungėje nėra nė vieno tokio daugiabučio“, – teigė K.Milierius.
Šilutės Ūkio skyriaus vedėja Stanislova Dilertienė per ilgametę patirtį taip pat neprisiminė atvejo, jog šildymas tęstųsi ir gegužę. „Niekaip nesulaukiame šilumos. Drėgna, šalta. Kalbame su žmonėmis – dar nėra pageidaujančių išsijungti šildymą“, – teigė valdininkė.
Klaipėdos rekordas – balandžio 26 d.
Klaipėdoje taip pat nėra nė vieno daugiabučio, kur gyventojų valia šildymas jau būtų nutrauktas. „Analizavome keliolikos metų statistiką. Vėliausiai Klaipėdoje šildyta iki balandžio 26-osios. Nėra buvę metų, kad dar gegužę kaistų radiatoriai“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.
„Vien dėl to, kad atsivertę kalendorių jau matome gegužę ant nosies – išjungti šildymo negalime. Patys matome, koks oras. Štai pernai išjungėme balandžio 14-ąją. Buvo kelias dienas atšilę. Šildymą išjungė Vilnius. Vadovybė pasidavė gyventojų spaudimui. Po kelių dienų vėl turėjome vėsius orus ir tada visi guodėsi, kad šalta namie“, – prisiminė pašnekovas.
Savivaldybėje A.Gaižutis kalbėjo su kolegomis, kurie gali savo būstuose patys savarankiškai įjungti ar išjungti šildymą. Paaiškėjo, kad dauguma jau buvo suskubę išjungti katilus balandžio pirmomis dienomis. Tačiau netrukus vėl pradėjo šildytis.
Sostinėje – ilgiausias sezonas per dešimtmetį
„Kad Vilniuje šildymas dar būtų įjungtas balandžio pabaigoje, aš neatsimenu“, – 15min sakė „Vilniaus energijos“ atstovas žiniasklaidai Nerijus Mikalajūnas.
Pernai šildymo sezonas sostinėje baigėsi balandžio 7 dieną – taigi bent trimis savaitėmis anksčiau nei šiemet. Tiesa, balandžio pabaigoje, vilniečiams sušalus, jis buvo įjungtas dar kelioms dienoms, ir todėl oficiali pabaiga yra gegužės antroji.
Remiantis Vilniaus savivaldybės 15min pateiktais duomenimis, galima teigti, kad šis šildymo sezonas sostinėje bus ilgiausias nuo 2008 metų, kai šildymas buvo įjungtas kaip ir pernai, spalio 6 dieną, o išjungtas – balandžio 27 dieną.
Ilgai vilniečiai šildėsi ir 2014-2015 metų šildymo sezono metu, kai radiatoriai atvėso tik balandžio 24 dieną.
Skundžiasi likę be sąskaitų
Ne tik todėl šis šildymo sezonas neįprastas vilniečiams. Šiemet Vilniaus šilumos ūkis grįžta į savivaldybės rankas, ir tai daliai vartotojų sukėlė nerimą.
15min portalą pasiekė keli skaitytojų skundai. Nors balandis jau eina į pabaigą, jie pasakojo dar negavę šildymo sąskaitų iš „Vilniaus energijos“ už kovo mėnesį. O liko tik savaitė susimokėti sąskaitas.
Už kovą sostinės gyventojai sąskaitą dar gavo iš „Vilniaus energijos“, o už balandį ir paskutines dvi kovo dienas – iš „Vilniaus šilumos tinklų“, tačiau tiek už kovą, tiek už balandį turi atsiskaityti jau su naujuoju sostinės šilumos tinklų savininku. Kitaip tariant, „Vilniaus energijai“ vartotojui jokių pavedimų daryti nebeturi.
„Už kovo mėn. šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas klientai turėjo gauti sąskaitas iš UAB „Vilniaus energija“ balandžio mėn. viduryje. Kadangi Vilniaus šilumos ūkį AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėmė nuo kovo 30 d., tai sąskaitas už paslaugas, suteiktas kovo 30, 31 d. ir balandžio mėn., klientai gaus iš mūsų įmonės gegužės mėn. Jei klientai dar negavo sąskaitų už kovą iš „Vilniaus energijos“, reiktų kreiptis į šią įmonę“, – 15min sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos vadovė Edita Sirutienė.
N.Mikalajūno teigimu, sąskaitos vartotojams buvo išsiųstos lygiai taip pat, kaip ir ankstesniais mėnesiais, todėl visi turėjo jas gauti, o 15min skaitytojų skundai tėra pavieniai.
Su laišku iš „Vilniaus energijos“ vartotojai turėjo gauti ir papildomą „Vilniaus šilumos tinklų“ informaciją apie tai, kaip toliau vykdyti atsiskaitymus už šilumą. Svarbu įsitikinti, kad pinigus mokėtumėte jau ne „Vilniaus energijai“, o savivaldybės įmonei.
Pinigų kompensacijoms pakaks
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tikino, kad dėl užsitęsusio šildymo sezono pinigų kompensacijoms nepristigs.
„Mes ir pirmąjį šių metų ketvirtį esame nepanaudoję apie 400 tūkst. eurų, skirtų kompensacijoms. Priežasčių daug: genėtinai šilta, nors ir ilga žiema. Šildymas gyventojams kainavo pigiau, todėl ir kompensuoti reikėjo mažiau. Taip pat sumažėjo ir kompensacijos gavėjų dėl sumažėjusio nedarbo lygio, išaugusių atlyginimų“, – aiškino A.Liesytė.
Vilkaviškyje gyvenanti 4 vaikų mama Eglė (vardas pakeistas) 15min pasakojo, kad šiuo metu gauna kompensaciją už šildymą. Šeimai yra kompensuojamos išlaidos karštam ir šaltam vandeniui.
„Mums šaltuoju sezonu pavykdavo kas mėnesį sutaupyti 100 eurų ir daugiau“, – teigė daugiavaikė mama ir pridūrė, kad šeimai tai yra dideli pinigai. Maždaug 100 eurų kas mėnesį ji sumoka už likusias komunalines paslaugas.
Savivaldybės kasmet išmoka vis mažiau kompensacijų: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai dėl mažesnio socialinių pašalpų ir kompensacijų poreikio nepanaudota liko net 140 mln. eurų (per 60 proc.)
Šiuos pinigus savivaldybės padalija įvairioms kitoms reikmėms, pavyzdžiui, paskoloms apmokėti, viešųjų erdvių tvarkymui ir pan.
Pigiausia – Utenoje, brangiausia – Biržuose
Stebėdami ilgesnį šildymo sezoną, gyventojai gali pasiguosti nebent tuo, kad per metus šiluma atpigo beveik visoje šalyje.
Balandį Lietuvoje šiluma, palyginti su kovu, buvo 3,6 proc. mažesnė. O per metus šiluma visoje šalyje atpigo beveik 11 proc., skaičiuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Balandį šiluma labiausiai pigo kauniečiams – apie 11 proc., klaipėdiečiams – 7 proc., ir „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ klientams – beveik 4 proc.
Radviliškyje dėl brangiau pirkto biokuro „Radviliškio šiluma“ kainas balandį pakėlė 2,3 proc., „Birštono šiluma“ ir Tauragės šilumos tinklai – maždaug po 1,7 proc.
Balandį šiluma pigo visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Panevėžį, kuris iš didmiesčių moka brangiausiai. Pigiausiai šiluma atsieina sostinės gyventojams.
Kalbant apie visą Lietuvą, balandį mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,12 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,37 ct/kWh su PVM).
