„Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis mano, kad Seimo Energetikos komisijai paprašius Vyriausybės iš naujo įvertinti Kauno jėgainės projektą ir galimos perteklinės šilumos gamybos Kaune, ministrų kabinetas priims teigiamą sprendimą.
„Artimiausiu metu tikimės pozityvaus sprendimo, nes esame tikri, kad atlikti mūsų veiksmai, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos gaires dar 2015 metais (...), ir su projektais esame gana toli pasistūmėję“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė N.Rasburskis.
Jis pripažino, kad priėmus kitokį sprendimą, „Lietuvos energija“ nukentėtų finansiškai, o projektas vėluotų dvejus metus.
„Pasekmės mums būtų ir finansinės, šiai dienai atliekami parengiamieji darbai, pakloti vandentiekio, nuotekų tinklai, statomos nuovažos, atliktos poveikio aplinkai procedūros. (...) Ir visuomenė nukentėtų, nes reikėtų pradėti nuo balto lapo ir Kaune nebūtų sprendžiama atliekų problema“, – teigė N.Rasburskis.
Be to, anot jo, Kaunas nukentėtų ir dėl to, kad atliekas turėtų gabenti į Vilnių, sumokėti už atliekų deginimą Vilniaus kogeneracinei elektrinei, tačiau negautų naudos iš pigesnės šilumos. N.Rasburskio teigimu, dėl atliekų deginimo jėgainės per metus kauniečiai vien už šilumą sumokėtų 2 mln. eurų mažiau, dar apie 10 mln. eurų sutaupytų dėl pigesnio atliekų tvarkymo.
Seimo Energetikos komisija ketvirtadienį suabejojo, ar būtina statyti valstybei svarbiu projektu pripažintą Kauno kogeneracinę jėgainę, kurią kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“ ketina statyti valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“. Komisija nusprendė prašyti Vyriausybės įvertinti, ar jėgainė Kaune reikalinga, nes ji sukurs didelę konkurenciją nepriklausomiems šilumos gamintojams.
Šiuo metu vyksta apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai. N.Rasburskio teigimu, 30 proc. projekto vertės bus finansuojama akcininkų įnašais, 70 proc. – banko paskola. Jėgainę ketinama pastatyti 2019-2020 metais.
