Pasak Jono Rimavičiaus, „Lietuvos energija“ jau gavo lėšas už obligacijas, šiuo metu jos laikomos viename šalies komercinių bankų atidarytoje bendrovės „žaliojoje sąskaitoje“, o už jas mokėti nereikia.
„Projektų, kuriuos mes galime finansuoti obligacijų lėšomis, sąrašas yra mūsų žaliųjų obligacijų programoje, mes įsipareigojome lėšas naudoti tik žaliais tikslais. Vienas jų – energijos efektyvumo sprendimai ESO – tinklų atnaujinimas, mažinant elektros nuostolius, antras yra atsinaujinanti energetika, trečias – kogeneracinės jėgainės“, – BNS sakė J.Rimavičius.
Jo teigimu, investicijos į atsinaujinančią energetiką gali būti susijusios tiek su naujų vėjo arba saulės jėgainių projektų įgyvendinimu, tiek su jau veikiančių parkų įsigijimu.
„Derybos dėl galimų įsigijimų vyksta nuolat, jų yra daug ir visame regione – Baltijos šalyse ir Lenkijoje (...) Planuojame, kad šiemet sandorių turėtų būti“, – BNS sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas.
„Lietuvos energijos“ obligacijų įsigijo 116 investuotojų iš 22 valstybių, jų paklausa siekė 1,2 mlrd. eurų. Dešimtadalį emisijos išpirko Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD), į jas investavęs 30 mln. eurų. Analogišką lėšų sumą ERPB investavo ir į pernai liepą išplatintą pirmą „Lietuvos energijos“ obligacijų emisiją.
„Obligacijų pirkėjų sąrašas nėra viešas, tačiau tiek pirmos, tiek antros emisijos platinime dalyvavo stambūs instituciniai investuotojai. Absoliuti dauguma jų yra privataus kapitalo“, – teigė J.Rimavičius.
Anksčiau skelbta, kad dėl „Lietuvos energijos“ vertybinių popierių konkuravo tarptautiniai ir vietiniai investiciniai bei pensijų fondai, bankai ir draudimo bendrovės. Daugiausiai obligacijų įsigijo Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos bei Lietuvos investuotojai.
„Lietuvos energija“ prieš platindama antrą obligacijų emisiją savo vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių programą padidino 500 mln. eurų iki 1,5 mlrd. eurų. Tačiau, anot J.Rimavičiaus, tai nereiškia, kad bendrovė pasinaudos galimybe išplatinti obligacijų už šią sumą.
„Tai mums jokio papildomo įsipareigojimo neatneša, mes nenumatome artimiausiu metu tiek skolintis. Tačiau šią programą galima pratęsti neribotai, todėl apsidraudimui, jeigu reikėtų tiek lėšų, pasididinome. Turint omenyje, kad mūsų strategijoje įrašytos 6 mlrd. eurų investicijos, tiek 1,5 mlrd. eurų neiškrenta iš konteksto“, – aiškino „Lietuvos energijos“ Finansų ir investicijų valdymo departamento vadovas.
Pasak jo, dėl trečios obligacijų emisijos išleidimo sprendimai gal būti priimti maždaug po vienerių ar dvejų metų, tačiau taip pat bus svarstomi ir alternatyvūs finansavimo šaltiniai – pavyzdžiui, skolintis bankuose.
Obligacijos bus listinguojamos Liuksemburgo ir „Nasdaq“ Vilnius vertybinių popierių biržose.
„Liuksemburgas yra toks žalumo centras. Čia veikianti birža tarptautiniu mastu turi žalumo kredencialą, investuotojai tą vertinam, todėl buvo pasirinktas sprendimas obligacijas kotiruoti ir čia“, – sakė J.Rimavičius.
Pirmą 300 mln. obligacijų emisiją „Lietuvos energija“ turės išpirkti 2027 metais, antrą – metais vėliau. Anot J.Rimavičiaus, obligacijų išpirkimui lėšų gali būti ieškoma komerciniuose arba instituciniuose bankuose, taip pat ir kapitalo rinkose.
„Kiekvieną kartą kai skolinamės, mes vertiname visas alternatyvas (...) Kai ateis išpirkimo laikas, visi galimi lėšų šaltiniai bus nagrinėjami“, - teigė J. Rimavičius.
