Naujoji jėgainė, Klaipėdai tieksianti apie 40 proc. miestui reikalingo šilumos kiekio, iškilo Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Suomijos energetikos kompanija „Fortum“ į projektą investavo apie 130 mln. eurų (458 mln. Lt). Investicijos turėtų atsipirkti per 8-9 metus, tačiau grąža priklausys nuo „Klaipėdos energijos“ superkamos šilumos ir elektros kainos.
Jėgainė Klaipėdoje degina trijų rūšių kurą. Per metus čia ketinama sudeginti iki 260 tūkst. tonų komunalinių ir gamybinių atliekų bei biokurą – medienos drožles. Maždaug pusė į katilus pateksiančių atliekų bus surūšiuotos, dar trečdalis – pramoninės atliekos, likusi dalis – biokuras.
Uostamiesčio valdžia ne kartą tikino, jog veikiant šiai jėgainei sumažės Klaipėdos priklausomybė nuo gamtinių dujų ir šildymo kaina gyventojams bus stabilesnė. Jėgainėje gaminama šilumos energija – maždaug 10 proc. pigesnė nei gaminama „Klaipėdos energijos“. Per metus gali susidaryti apie 5 tūkst. tonų pavojingų aplinkai pelenų. Viena lietuvių kompanija šiuos pelenus veš į Norvegiją, kur jie pilami į šachtas.
Bendrovė tieks ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, ji keliaus į Lietuvos energijos tinklus.
Bendrovė tieks ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, ji keliaus į Lietuvos energijos tinklus. Jėgainės elektrinė galia – 20MW, šiluminė – 50 MW, dar 13 MW bus gaunami iš dūmų, žiemos metu išeinančių panaudojant kondensatorių. Jėgainė per metus pagamins apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos, t.y. maždaug 40 proc. Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.
Dar nepastatyta ši jėgainė kai kuriems klaipėdiečiams sukėlė pyktį. Baiminamasi, jog į krosnis pateks ir nerūšiuotos atliekos, taip pat ir pavojingos. Sausį testuojant jėgainę pietinės miesto dalies gyventojai skundėsi, jog jaučiamas medikamentų kvapas. Bendrovė „Fortum Klaipėda“ savo interneto puslapyje kasdien skelbs paros duomenis, kiek kokių medžiagų pateko į orą.
95 proc. bendrovės „Fortum Klaipėda“ akcijų priklauso suomių kapitalo UAB „Fortum Heat Lietuva“, likusi dalis – „Klaipėdos energijai“.
Europoje iš viso jau veikia 400 tokio tipo jėgainių, daugiausia Prancūzijoje – 130. Klaipėdoje pastatyta – kol kas pirmoji Baltijos valstybėse.
Atidarys ir kitose šalyse
Papildyta 13 val. „Atliekų panaudojimas bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai yra tvarus sprendimas miestams, kuris tuo pačiu yra ekonomiškas atsakas tiek į elektros energijos gamybos, tiek ir į atliekų tvarkymo poreikius, bei padeda žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, jei palyginsime su tuo taršos lygiu, kuris kyla atliekas užkasant sąvartynuose,“ – šiandien vykusioje atidarymo ceremonijoje akcentavo „Fortum“ finansų direktorius Markus Rauramo.
„Ši diena mums labai ypatinga. Klaipėdos termofikacinė elektrinė – tai pirmoji iš keturių jėgainių, kurias šįmet planuojame paleisti veikti Baltijos ir Šiaurės šalyse. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra pagrindinė mūsų strateginė kryptis ir mes tvirtai tikime, kad visada, kai tik yra galimybės, labai naudinga panaudoti ekologišką, vietinį kurą,“ – tęsė M. Rauramo.
Naujoji „Fortum“ termofikacinė elektrinė pakeis senąją, gamtinėmis dujomis kūrenamą Klaipėdos šiluminę elektrinę ir maždaug 100 000 tonų per metus sumažins aplinkos taršą CO2. Palyginti vien tik su šiluminės energijos gamyba, bendra šiluminės ir elektros energijos gamyba iš atliekų leis žymiai pagerinti energijos naudojimo efektyvumą ir teigiamai paveiks tiek miesto šildymo kainų, tiek ir atliekų tvarkymo kainų konkurencingumą.
Papildyta 14.05 val. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog šio projekto vertė yra pigesnė šiluma gyventojams. „Tai reiškia ir daug mažesnę priklausomybę nuo dujų monopolio ir sveiką konkurenciją tarp šilumos gamintojų, ko ypač trūksta Lietuvoje“, – sakė D. Grybauskaitė.
Anot šalies vadovės, Lietuvai reikia naujų technologijų, pigesnės šilumos, o ši įmonė būtent tai ir suteiks. „Šio projekto vertė – beveik trečdaliu pigesnė šiluma gyventojams“, – sakė D.Grybauskaitė.
Realiai gyventojams šiluma atpigs nebent nuo lapkričio ir apie 10 proc.
Bendrovės „Fortum Klaipėda“ direktorius Juozas Doniela negalėjo pasakyti, kada ir kiek kaina galėtų sumažėti. „Šilumos kainos klaipėdiečiams turi mažėti, nes esame nepriklausomi gamintojai. Gegužės mėnesį mes parduodame šilumą „Klaipėdos energijai" už 11 ct už kilovatvalandę, kai jie savo įrenginiuose energiją pagamina už 18 ct/kWh. Tad mūsų šiluma maždaug trečdaliu pigesnė", – sakė J. Doniela.
Tačiau mažesnė kaina rūpi ne visiems. Kai kurie gyventojai baiminamasi, kad mainais už mažesnę kainą miestas ims dusti nuo taršos. Į iškilmes atvykusius Lietuvos ir Suomijos prezidentus pasitiko būrelis protestuotojų. Šie teigė besibaiminantys, kad deginant atliekas bus teršiamas oras ir reikalauja, kad jėgainės prieigose būtų pastatyta taršos matavimo stotelė. Protestuotojai sakė nerimaujantys, kad deginti vežamos nerūšiuotos atliekos.
Jėgainės vadovai tikina, jog jau pirmieji aplinkos matavimai parodė, kad tarša nuo kelių iki keliasdešimties kartų mažesnė už leistinas normas. Iš gyventojų surinktos atliekos sąvartyne rūšiuojamos, iš bendro šiukšlių kiekio rankomis išrenkamas plastikas, metalas ir stiklas.
 |
| 15min.lt nuotr./Ties atidaroma jėgaine protestavo būrelis žmonių. |
