Nors Lietuvai pradėjus teisinę procedūrą buvo reiškiamos abejonės, ekspertai konstatuoja, jog mūsų šalies diplomatinė pergalė akivaizdi. Rusijos bendrovei teks keisti dujų tiekimo sąlygas pirkėjams palankia linkme. Ateityje jas pažeidus „Gazprom“ grės ir milžiniška bauda, kuri gali siekti 10 proc. metinės apyvartos.
Procesą stabdė karas Ukrainoje
Europos Komisija tyrimą dėl galimo „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pradėjo 2012 m. rugpjūtį. Tyrimą inicijavo Lietuvos Respublika, kuri kaltino „Gazprom“ taikant Lietuvai pernelyg dideles kainas bei kliudant įsigyti gamtines dujas kitose ES valstybėse narėse. Jau pradiniame etape tyrimas buvo išplėstas į visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes nares.
2015 m. balandį Europos Komisija jau buvo surašiusi „Gazprom“ nepalankias tyrimo išvadas, kuriose įžvelgė pažeidimą, tačiau dėl karinio konflikto Ukrainoje ir kitų aplinkybių galutinis sprendimas iki šiol taip ir nebuvo priimtas.
Gavusi tyrimo išvadas „Gazprom“ turėjo galimybę arba ginčytis dėl pažeidimo egzistavimo, arba mėginti pasiekti su Europos Komisija taikų susitarimą.
Taikus susitarimas reiškia, kad tyrimas gali būti nutrauktas mainais į „Gazprom“ pateiktus įsipareigojimus imtis tam tikrų veiksmų, kurie padėtų išvengti konkurencijos problemų ateityje.
„Gazprom“ nori tartis
Pirmadienį Europos Komisijos paskelbti Rusijos bendrovės įsipareigojimai reiškia, kad „Gazprom“ bando pasiekti būtent tokio pobūdžio susitarimą.
Europos Komisija tyrimo metu laikosi pozicijos, kad Lietuvos gamtinių dujų rinka yra pakankamai izoliuota. Tyrimo išvadose Europos Komisija išreiškė nuomonę, kad Lietuvoje „Gazprom“ turėjo galimybę taikyti pernelyg dideles kainas lyginant su Vakarų Europos valstybėmis.
Komisija pripažįsta, kad situaciją gerokai pakeitė Klaipėdos SGD terminalas, kuris Lietuvos klientams suteikė galimybę įsigyti gamtinių dujų iš viso pasaulio.
Visgi Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad Lietuvos gamtinių dujų rinka išliko pažeidžiama. Šiuo atveju pažeidžiamumas kyla dėl to, kad Lietuva ir visas Baltijos šalių regionas vis dar neturi gamtinių dujų jungčių su Vidurio ir Rytų Europa. Konkurencijos trūkumą kartu sukelia „Gazprom“ nustatomi sutartiniai įpareigojimai klientams, draudžiantys perparduoti gamtines dujas kitose šalyse.
Trys pasiūlymai Lietuvai
Analizuojant „Gazprom“ siūlomus įsipareigojimus galima pastebėti tris esmines naujoves, kurios siūlomos Lietuvos rinkai.
„Gazprom“ siūlo atsisakyti nuostatų sutartyse su Lietuvos bei kitais Vidurio ir Rytų Europos klientais, kurios draustų perparduoti iš „Gazprom“ įsigytas gamtines dujas. Įgyvendinus tokį įsipareigojimą Lietuvos pirkėjai turės galimybę įsigyti gamtines dujas tiek tiesiogiai iš „Gazprom“, tiek antrinėje rinkoje iš kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančių „Gazprom“ klientų, kuriems pavyko susiderėti palankesnes gamtinių dujų tiekimo sąlygas.
Europos Komisija pripažįsta, kad vien tik draudimo perparduoti gamtines dujas pašalinimas nesprendžia Lietuvos gamtinių dujų problemos, kadangi Lietuva iki šiol neturi gamtinių dujų jungčių su Centrinės ir Rytų Europos šalimis.
Siekdama pašalinti šią konkurencijos problemą „Gazprom“ siūlo leisti Lietuvos klientams pasinaudoti gamtinių dujų mainų sandoriais, kurie leistų pristatyti gamtines dujas Lietuvos klientams netgi nesant fizinių gamtinių dujų perdavimo jungčių su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Jeigu „Gazprom“ sudarys tokią galimybę, Lietuvos klientai galės įsigyti gamtines dujas iš, pvz., Vokietijos bendrovių, kurios pristatytų gamtines dujas ne fiziškai transportuodamos per visą ES, tačiau paprasčiausiai nurodžius „Gazprom“ pristatyti jai skirtas gamtines dujas konkrečiam Lietuvoje veikiančiam klientui.
Šiuo atveju įdomu pastebėti, kad Lietuvoje už atsisakymą sudaryti tokį gamtinių mainų sandorį „Gazprom“ 2014 m. jau buvo nubausta Lietuvos Konkurencijos tarybos skiriant rekordinę 35 milijonų eurų baudą.
Tyrimo metu Europos Komisija konstatavo, kad pernelyg didelės gamtinių dujų kainos galėjo susiformuoti todėl, kad sutartyse apibrėžtos gamtinių dujų kainos buvo susietos su nekonkurencingais rinkos rodikliais. Siekdama išspręsti šią problemą „Gazprom“ pasiūlė sutartyse su Lietuvos pirkėjais numatyti klientų teisę reikalauti peržiūrėti gamtinių dujų kainų skaičiavimo mechanizmus tuo atveju, jeigu išryškėtų reikšmingesni kainų skirtumai tarp Lietuvoje ir Vakarų Europoje taikomų gamtinių dujų kainų.
Lietuvos diplomatinė pergalė
Šiuo metu Europos Komisija „Gazprom“ pateiktus įsipareigojimus svarsto ir konsultuojasi su rinkos dalyviais. Jeigu tokie įsipareigojimai bus patvirtinti, jie „Gazprom“ taps teisiškai privalomi, o bet koks įsipareigojimų pažeidimas Europos Komisijai suteiks galimybę paskirti iki 10 proc. „Gazprom“ metinės apyvartos siekiančią baudą.
ES ir konkurencijos teisės ekspertas, „Ellex Valiunas“ advokatas Karolis Kačerauskas 15min teigė, kad taškas Europos Komisijos derybose su „Gazprom“ dar nepadėtas, tačiau akivaizdu, jog Rusijos bendrovė šio teisinio ginčo laimėti nesitiki:
„Reikia pripažinti, kad „Gazprom“ siūlomi įsipareigojimai dar nėra patvirtinti, todėl įsipareigojimų turinys dar gali pasikeisti. Lygiai taip pat įmanoma, kad išgirdusi kritiškus rinkos dalyvių komentarus Europos Komisija nuspręs konstatuoti pažeidimą bei skirti „Gazprom“ baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Nepriklausomai nuo to, kaip toliau klostysis teisinis procesas, Lietuvos diplomatinė pergalė yra akivaizdi. 2012 m. Lietuvos sprendimas inicijuoti tyrimą prieš „Gazprom“ buvo kritikuojamas teigiant, kad tokiais tyrimais neįmanoma nieko pasiekti. Tačiau dabar akivaizdu, kad vien tik derybomis Lietuva nebūtų galėjusi pasiekti tokių puikių rezultatų – prielaidų susikurti efektyviai konkurencijai gamtinių dujų rinkoje viso regiono mastu.“