Priėmus finansavimo sprendimą abiejose šalyse, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriams bus sudarytos sąlygos toliau vykdyti projekto grafike numatytus darbus, įskaitant rangos etapo viešųjų pirkimų procedūrų inicijavimą, teigiama „Litgrid“ pranešime.
„Tai sprendimas, atversiantis duris bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimui. Šiuo metu „Litgrid“ ir PSE vykdo „Harmony Link“ reikalingus teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, ruošia dokumentus kabelio ir keitiklių stočių statybos konkursams, tiriame jūros dugną kabelio tiesimui, „Litgrid” įsigijo sklypą keitiklių stoties statybai Darbėnuose. Šiemet jau baigta projekto įgyvendinimo studija“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemos operatoriai PSE ir „Litgrid“ susitarė dėl projekto įgyvendinimo modelio ir pasirašė bendradarbiavimo susitarimą (IPCA) 2020 metų gegužę. Parengiamieji „Harmony Link“ darbai jau vyksta nuo 2019 metų pradžios. Iki 2020 sausio parengta trasos studija Baltijos jūroje, nuo 2019-ųjų . gruodžio pradėti teritorijų planavimo darbai.
2020 kovą PSE ir „Litgrid“ paskelbė jūros dugno tyrimo pirkimo konkursą, birželio mėnesį pasirašyta sutartis su inžinerine kompanija dėl jungties techninių specifikacijų rengimo.
Pernai gegužę pasirašytoje sutartyje operatoriai pasidalino atsakomybę už darbus, kuriuos atliks kiekviena šalis. „Litgrid“ bus atsakinga už NSAĮ (nuolatinės srovės aukštos įtampos) kabelio rangos darbų pirkimą, rangovo atrinkimą ir dvišalės rangos sutarties pasirašymą ir įgyvendinimą. Lenkijos operatorius PSE bus atsakingas už NSAĮ keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje rangos darbų pirkimą, rangovo atrinkimą, dvišalės rangos darbų sutarties pasirašymą ir įgyvendinimą.
„Harmony Link“ jungties projektinius sprendinius ir techninius parametrus „Litgrid“ ir PSE tvirtins bendru sutarimu. Kiekviena šalis apmokės 100 proc. per jos teritoriją einančio sausumos kabelio įrengimo kaštų ir visus keitiklių stoties įrengimo kaštus, o jūrinės dalies kabelio įrengimo kaštus dalinsis per pusę. Operatoriai taip pat numato kartu pirkti klientų atstovo paslaugas ir sudaryti trišalę paslaugų sutartį dėl projekto rangos darbų priežiūros.
Sutartyje taip pat apibrėžta ir jungties nuosavybė: Lietuvoje įrengtą keitiklių stotį, sausumos kabelio ruožą ir 50 proc. jūrinio kabelio valdys „Litgrid”, o PSE nuosavybės teise valdys NSAĮ keitiklių stotį Lenkijoje ir taip pat sausumos kabelio ruožą Lenkijoje ir 50 proc. jūrinio kabelio. Sutartis galios iki „Harmony Link“ jungties eksploatavimo pradžios.
700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties bendras ilgis sieks 330 kilometrų. Didžioji dalis 290 kilometrų ilgio jūrinio kabelio bus tiesiama Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje, tačiau numatyta trasa taip pat kerta Švedijos ekonominę zoną. Kovą Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams jos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Jungčiai skirta 493 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF) paramos. Bendra iki 2025 metų pabaigos planuojamo įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizavimo projekto vertė siekia apie 1,6 mlrd. eurų.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų priklauso Energetikos ministerijos valdomam holdingui „Epso-G“.
