„Siekdami sėkmingai įgyvendinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, turime pasirūpinti ne tik jungtimis su Lenkija, bet ir pasirengti atsijungimui nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų. Tai ypač svarbu rytiniame šalies pasienyje, kur bene ryškiausiai matosi, kad Lietuvos elektros perdavimo tinklas buvo pritaikytas ne savarankiškos valstybės, o viso BRELL žiedo poreikiams. Optimizavus Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo mazgą, Lietuva yra geriau pasiruošusi 2025 m. atsijungti nuo trečiųjų šalių ir pradėti veikti vienu dažniu su partneriais Vakaruose“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo mazgas buvo suformuotas siekiant integruoti dabar jau nebeveikiančią Ignalinos atominę elektrinę į sistemą. Pritaikydami Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes dabartiniams regiono poreikiams, ne tik atnaujinome, bet ir sumažinome pastočių įrangą, taip užtikrindami efektyvumą. Projekto metu atlikome dar du svarbius darbus.
Valdomą šuntinį reaktorių, vienintelį tokį įrenginį Lietuvoje, perkėlėme į Elektrėnus, kur jis daug efektyviau užtikrins elektros perdavimo kokybę. Tokio tipo įrenginiai labiausiai reikalingi ten, kur veikia didžiausi elektros gamybos pajėgumai. O tvarkydami 330 kV tinklą atjungėme ir išardėme tarpsisteminę elektros perdavimo liniją LN705, jungusią Ignalinos AE su termofikacine elektrine Minske. Tai – viena iš 5 tarpsisteminių linijų, jungusių Lietuvą ir Baltarusiją, taigi, jos išardymas – pirmasis žingsnis link visiško atsiskyrimo nuo IPS / UPS sistemos“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimo projektą sudarė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastočių 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstrukcijos ir Lietuvos elektrinės transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcija perkeliant valdomą šuntinį reaktorių iš Ignalinos AE pastotės į Elektrėnų kompleksą.
Visi projekto statybos darbai buvo baigti šių metų spalio mėnesį, o rekonstruoti įrenginiai jau veikia.
Viso Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimo projekto vertė yra apie 24 mln. eurų. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo priemonės „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“.
Kompleksinis projekto įgyvendinimas leis sutaupyti apie 6 mln. eurų investicijų į elektros perdavimo tinklą ir papildomai apie 0,6 mln. eurų kasmet dėl mažesnių elektros įrenginių eksploatavimo kaštų.
Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo projektas pradėtas 2016 m. sausį. 2017 m. parengta projektavimo užduotis, o 2018 m. balandį, įvykdžius viešąjį pirkimą, pasirašyta projektavimo ir rangos sutartis.
Projekto komandą sudarė 28 „Litgrid“ inžinieriai ir projektų vadovai, o sprendžiant iššūkius įsitraukdavo dar didesnė inžinierių komanda. Kiekvienoje iš trijų pagrindinių projekto dalių dirbo dar po keliasdešimt specialistų iš 12 bendrovių – iš viso daugiau nei 200 žmonių.
Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas yra vienas iš 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų. Jo tikslas – stiprinti vidinius šalies tinklus. Be šios projektų grupės darbai nuosekliai vyksta kitose projektų grupėse: statoma nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“; įrengiami sinchroniniai kompensatoriai; ruošiamasi savarankiškai valdyti dažnį, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai.
Iš viso jau baigta beveik 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.