Šios lėšos užtikrins tolesnį sklandų svarbiausių infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir leis jau 2025 m. Baltijos šalių elektros sistemoms pradėti savarankiškai veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis kontinentinės Europos šalimis.
„Europos šalių parama sinchronizacijai netrukus pasieks 1,2 mlrd. eurų. Tai – tvirtas įrodymas, kokia svarbi Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė ilgalaikei bei tvariai žemyno energetikos infrastruktūros raidai, kartu su kitomis Europos šalimis judant dar didesnės integracijos ir Žaliojo kurso kryptimi. Pasitikėjimą pelnęs megaprojektas yra produktyvaus bendradarbiavimo pavyzdys, kuris parodo aukštą „Litgrid“ bei mūsų partnerių kompetenciją ir efektyvias pastangas darniai siekti bendro tikslo.
Pilnas sinchronizacijos finansavimas užtikrins energetinį regiono saugumą, Baltijos šalims atsiskiriant nuo Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir pradedant savarankišką elektros sistemos dažnio valdymą veikiant kartu su Europos šalių partneriais. Toliau telkiame jėgas ir išteklius, kad sinchronizacija būtų įgyvendinta sklandžiai ir laiku“, – sako Rokas Masiulis, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius.
Praėjusį rudenį Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE Europos infrastruktūros tinklų priemonei (angl. Connecting Europe Facility, CEF) pateikė bendrą papildomo finansavimo paraišką antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai.
Jungtinė Baltijos šalių ir Lenkijos operatorių paraiška pateko tarp penkių projektų, kuriems bus skirta parama pagal 2021-2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinės energetikos infrastruktūros srityje. Paraiška visiškai atitiko reikalavimus ir sulaukė aukščiausių įvertinimų. Iš viso į kvietimą dėl CEF finansavimo energetikos projektams buvo pateikta 12 paraiškų.
Prašomas papildomas finansavimas numatytas antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai. Keturios valstybės siekia investicijų projektams, kurių bendra vertė sudaro 238 mln. eurų, iš kurių CEF parama kompensuotų maksimalią galimą kompensuoti sumą – 170 mln. eurų. Lietuvos projektų vertė yra 41 mln. eurų, Latvijos – 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo įrangai ir informacinių sistemų projektams.
Lietuvos dalies finansavimas numatytas keturiems „Litgrid“ projektams – Darbėnų pastotės statybai, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo oro perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukcijai, elektros perdavimo sistemos informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ informacinių technologijų sistemoms.
Anksčiau sinchronizacijos projektams finansuoti skirtos paraiškos CEF buvo pateiktos ir patvirtintos 2019 ir 2020 metais. Iki šios Baltijos šalys ir Lenkija gavo daugiau nei 1 mlrd. eurų, kurie skirti nacionalinių elektros tinklų modernizavimui, jūrinės elektros jungties „Harmony Link“ statybai ir sinchroninių kompensatorių įdiegimui Baltijos šalyse.
Antrajame sinchronizacijos etape numatytas papildomos infrastruktūros kūrimas tarp šalių padidins energetinį saugumą regione bei sukurs naujų galimybių energetikos rinkos dalyviams, kartu paskatinant Europos vidaus rinkos veikimą. Plėtra taip pat padės užtikrinti ekonominį augimą ir sukurs naujas galimybes verslui.
CEF yra pagrindinė Europos Sąjungos finansavimo priemonė, skatinanti augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurenciją skirdama tikslines investicijas į infrastruktūrą Europoje. Ji palaiko itin našaus, tvaraus ir efektyviai sujungto Europos energetikos tinklo kūrimą.
Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais planuojama užbaigti 2025 metais.
