Rugsėjo 6 — 12 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 15 proc. ir buvo tokia pat kaip ir Latvijoje – 124,1 Eur / MWh, o Estijoje kaina augo 11 proc. ir siekė 119,4 Eur / MWh. Aukštos kainos laikosi visoje Europoje.
„Praėjusią savaitę sumažėjusį importą ir sumažėjusią vėjo generaciją kompensavo daugiau nei dvigubai išaugusi šiluminių elektrinių generacija. Sumažėjęs importas yra susijęs su atliekamais darbais „NordBalt“ jungtyje, kuri buvo neprieinama visą savaitę, tačiau augo importas iš Latvijos ir eksportas per „LitPol Link“ jungtį.
Išaugusi vietinė gamyba per savaitę sugeneravo 109 GWh, o tai sudarė beveik pusę šalies elektros energijos poreikio. Vietinės gamybos augimas užfiksuotas ir Latvijoje, kur vietinės generacijos apimtis augino šiluminės elektrinės. Šiuo metu gamtinių dujų ir taršos leidimų kainos toliau stiebiasi naujų rekordų link, o tai atsiliepia galutiniams gamybos kaštams ir daro tiesioginę įtaką didmeninei elektros rinkos kainai biržoje, kuri šią savaitę augo visoje Europoje“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje išliko stabilus praėjusią savaitę siekė 222 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 21 proc., o vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos elektros energijos kiekis siekė 109 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 64 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 13 proc., hidroelektrinės – 15 proc., saulės elektrinės – 3 proc., kitos elektrinės – 5 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo labai stipriai. Šiluminių elektrinių gamyba padidėjo 66 proc., saulės elektrinių – 39 proc., hidroelektrinių – 14 proc., kitų elektrinių – 32 proc. Lyginant su ankstesne savaite, tik vėjo generacija sumažėjo perpus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 53 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 8 proc. Diferencijuojant šalies importą 6 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 2 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 74 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 18 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 44 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 97 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 3 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 28 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 34 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 36 proc., Švedijos kryptimi 7 proc.