Nuo metų pradžios iki birželio 19 dienos vidutinė rinkos kaina siekė 28,1 euro už megavatvalandę (MWh), kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 46 euro už MWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pirmasis pusmetis išsiskyrė itin žemomis kainomis Norvegijoje ir Švedijoje, kur kai kuriose zonose jos siekė 10-12 eurų už MWh.
Anot jo, pagrindinės priežastys, lėmusios žemas kainas Šiaurės šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje, buvo naujos vėjo jėgainės ir palankios oro sąlygos, užtikrinusios didelius hidroelektrinių rezervus ir pakankamai šiltą pavasarį, kuris sumažino vartojimą. Be to, žemos naftos ir dujų kainos atpigino šiluminių elektrinių gamybą.
„Prie žemų kainų prisidėjo ir nuvertėjusios Švedijos bei Norvegijos kronos, atpigę taršos leidimai“, – pranešime sakė L. Varanavičius.
„Daugeliui šių tendencijų suveikus vienu metu, visoje „Nord Pool“ sistemoje balandį užfiksuota žemiausia vidutinė kaina per 20 metų, o Švedijoje pasirodė ir neigiamos valandinės kainos, siekusios minus 0,2 euro už MWh. Baltijos šalyse jos tuo metu taip pat nukrito iki 0,07 euro už MWh“, – sakė jis.
Pasak „Litgrid“, kovo mėnesį Lietuvoje įvestas karantinas taip pat turėjo įtakos rinkai – bendrovės vertinimu, atmetus temperatūros įtaką, elektros suvartojimas krito apie 5 proc.
Per penkis šių metų mėnesius Lietuva pasigamino apie 35 proc., importavo – 65 proc. elektros energijos poreikio.
Apie 15 proc. patenkino vėjo generacija, 9 proc. – hidroelektrinės, 8 proc. – šiluminės elektrinės, 5 proc. – kitų atsinaujinančių išteklių energija.
Bendrai daugiau nei 60 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo išgauta iš atsinaujinančių šaltinių.
Didžiausia dalis elektros (47 proc.) Lietuvą pasiekė per „NordBalt“ jungtį su Švedija, apie 30 proc. – iš trečiųjų šalių, 17 proc. – per Lietuvos-Latvijos pjūvį ir 6 proc. – per „LitPol Link“ iš Lenkijos.
