Spalio 4 – 11 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje išaugo 35 proc., iki 140,7 Eur / MWh, Latvijoje – iki 131,7 Eur / MWh, o Estijoje fiksuota vidutinė savaitės kaina buvo 128,7 Eur / MWh.
„Pirmoje praėjusios savaitės pusėje situacija elektros rinkoje atrodė daug žadanti – didelė vėjo generacija Lietuvoje bei regione nulėmė panašias kainas kaip ir savaitę prieš tai. Tačiau ketvirtadienį staiga sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, trūkumą turėjo pakeisti šiluminės elektrinės, kurių gamybos savikaina dabar ypatingai didelė, nes spalio mėnesį gamtinių dujų kaina Baltijos šalių biržoje išaugo iki 66 Eur / MWh. Dėl šių priežasčių vidutinė elektros energijos kaina ketvirtadienį siekė net 220 Eur / MWh. Tačiau savaitgalį elektros kainos Lietuvoje krito iki 89 Eur/ MWh. Tą nulėmė dėl padidėjusios atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos išaugęs importas iš Skandinavijos ir sugrįžę didesni pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos, dėl ko mus pasiekė daugiau pigesnės elektros iš Suomijos per „EstLink“ jungtį“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 2 proc. ir siekė 233 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 23 proc., o vietos elektrinės užtikrino 45 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 103 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 39 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 31 proc., hidroelektrinės – 23 proc., saulės elektrinės – 3 proc., kitos elektrinės – 4 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausias augimas pastebėtas šiluminių elektrinių – 53 proc. (sugeneruota 40 GWh per praėjusią savaitę). Lyginant su praėjusia savaite, vėjo bei hidroelektrinių gamyba taip pat išaugo dešimtadaliu (bendrai sugeneruotos 56 GWh).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išliko panašus – 216GWh. Diferencijuojant šalies importą, 18 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 26 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 54 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 2 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 54 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 82 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 18 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 67 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 5 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 49 proc., Švedijos kryptimi 10 proc.
