Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, įmonė šiuo metu įgyvendina apie 150 projektų ir apie 100 investicinių užduočių – ruošia sinchronizavimui būtiną infrastruktūrą ir valdymo sistemas, prijungia naujus gamintojus ir vartotojus, elektrifikuoja geležinkelius, diegia inovacijas.
„Žengiame paskutinius žingsnius link susijungimo su kontinentinės Europos sinchronine zona, sudarome sąlygas sparčiai atsinaujinančių išteklių elektros gamybos ir energijos kaupiklių plėtrai. Visa tai reikalauja didelių investicijų į elektros perdavimo tinklą ir sklandaus projektų įgyvendinimo“, – pranešime teigia R.Masiulis.
2023-iaisiais „Litgrid“ pradėjo 51 naują projektą (2022 metais – 28), o užbaigė – 18 (vieną), ketvirtadienį pranešė bendrovė.
Daugiausia – 98,5 mln. eurų – „Litgrid“ investavo į sinchronizavimo su Europa projektus: sinchroninių kompensatorių įrengimą, 330 kV linijų Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai statybą ir 330 kV Kruonio HAE bei Neries transformatorių pastočių rekonstrukciją.
Dar 42,7 mln. eurų operatorė investavo į tinklo atstatymą ir modernizavimą, rekonstravo 330 kV Jonavos ir 110 kV Varduvos pastotes, 330 kV liniją Lietuvos elektrinė-Alytus.
12,4 mln. eurų pernai skirta gamintojams ir vartotojams prijunti prie tinklo, kapitaliniam remontui, ITT ir inovacijų projektams.
Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos (vadinamojo BRELL) žiedo ketina kitų metų vasarį. Šį rugpjūtį šalys turėtų paskelbti, jog neketina pratęsti BRELL sutarties.