Liepos paskutinę savaitę vidutinė elektros energijos savaitės kaina Baltijos šalyse mažėjo: Lietuvoje ir Latvijoje fiksuotas 8 proc. kainos sumažėjimas iki 77,4 Eur / MWh, o Estijoje savaitės kainos vidurkis nukrito iki 77,2 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vietinė generacija Lietuvoje išaugo iki 87 GWh, kurių didžiąją dalį sudarė šiluminių elektrinių ir padidėjusi hidroelektrinių bei vėjo elektrinių gamyba. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 150 proc., o liepos 30 dieną vidutinė vėjo generacija Lietuvoje buvo 307 MWh (daugiau nei 50 proc. visos instaliuotos vėjo elektrinių galios Lietuvoje). Vėjo generacijos augimas fiksuotas visoje Europoje, o tai Pietų Europos šalyse kai kuriomis valandomis net formavo neigiamas kainas. Kainos mažėjimui įtakos turėjo ir savaitės pabaigoje sugrąžintas maksimalus 700 MW „Nordbalt“ pralaidumas, kuris buvo išnaudotas beveik 100 proc., dėl to didmeninė elektros kaina, susiformavusi Lietuvos kainų zonoje, priartėjo prie Švedijos ketvirtosios zonos“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko stabilus – 224 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 51 proc., o vietos elektrinės užtikrino 39 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 87 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 41 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 28 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse padidėjo 22 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 150 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys didėjo 106 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 45 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 8 proc. 7 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 47 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 12 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 13 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 71 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 29 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 40 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 95 proc. antrą savaitę iš eilės.
