Gruodžio 20-26 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 50 proc. ir siekė 253,7 Eur/MWh. Latvijoje elektra kainavo 247,5 Eur/MWh, o Estijoje kaina buvo 233,5 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros suvartojimas toliau mažėjo dėl šventinių dienų, kuriomis vartojimas krito apie 5 proc. Tačiau sumažėjusi paklausa neturėjo didelės įtakos kainoms, kurios šoktelėjo apie 50 proc. Pigią vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių generacija išaugo daugiau nei du kartus.
Europoje vėl fiksuoti elektros kainų rekordai, pavyzdžiui, „NordPool“ sistemos dienos kaina pirmą kartą perkopė 300 Eur/MWh ribą gruodžio 21 d. Didelę įtaką aukštoms elektros kainoms turi dujų kainos, kurios Europoje prieš šventes pasiekė rekordines aukštumas – Olandijos TTF dujų indeksas sausio mėnesiui gruodžio 21 d. siekė net 180 Eur/MWh“, – teigia „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 2 proc. ir siekė 272 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje augo 30 proc., o vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 117 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 46 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 20 proc., hidroelektrinės – 23 proc., o kitos elektrinės – 10 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo šiluminės elektrinės, kurių gamybos rodikliai išaugo daugiau nei dvigubai, hidroelektrinių gamyba augo 25 proc. Tuo tarpu vėjo jėgainių gamyba mažėjo 28 proc., o kitų elektrinių – 4 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 60 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 24 proc., iki 214 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 18 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 14 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 53 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 16 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 48 proc., iki 39 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 75 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 25 proc. eksportuoti į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 41 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 8 proc. Švedijos kryptimi bei 25 proc. Lietuvos kryptimi.
