Birželio mėnesį vėjo jėgainės sugeneravo 44 proc. mažiau galios – 61 GWh, kai gegužę buvo buvo pagaminta 108 GWh. O saulės elektrinės birželį pagamino 3 GWh daugiau nei gegužę – 44 GWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nukritusi AEI generacija yra viena iš priežasčių, kodėl didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 223 Eur už MWh ir buvo 36 proc. didesnė.
„Birželio antroje pusėje Lietuvoje stebėjome mažesnę vėjo generaciją. Taip pat įdomu, kad esant itin aukštai oro temperatūrai saulės elektrinių efektyvumas mažėja. Iš dalies dėl to birželio paskutinėmis dienomis, kai oro temperatūra siekė 30 laipsnių karščio, saulės jėgainės gamino apie 80 proc. mažiau, palyginti su birželio viduriu”, – teigia L.Varanavičius.
Kita priežastis – Rusijos sprendimas apriboti „Nord Stream 1“ dujotiekio pajėgumus iki 40 proc.
„Dėl optimistinių nuotaikų ir spartaus Europos gamtinių dujų saugyklų pildymo birželio viduryje gamtinių dujų kainos artėjo prie tokių, kokios buvo prieš Rusijai užpuolant Ukrainą. Tačiau vėliau, rusams apribojus „Nord Stream 1“ dujotiekį iki 40 proc. pajėgumo ir planuojant liepos viduryje jį atjungti remontui, kyla nerimo, ar dujotiekis sugrįš po remonto. Taip pat ar Europos Sąjunga spės pasiruošti artėjančiai žiemai“, – teigia jis.
Pasak L. Varanavičiaus, birželio mėnesio pirmoje pusėje dujų kainos siekė apie 90 Eur/MWh, o mėnesio pabaigoje siekė virš 130 Eur/MWh.
Jo teigimu, Europos Sąjunga yra numačiusi, kad gamtinių dujų saugyklos lapkričio 1 d. turi būti pripildytos bent iki 80 proc. Birželio paskutinę dieną saugyklų užpildymas siekė 57 proc.
„Tiesa, Europa rusiškas dujas bando pakeisti importuodama gamtines dujas naudodama suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) terminalus. Nors jų pajėgumai Europoje riboti, tačiau pirmą kartą istorijoje praėjusį mėnesį gamtinių dujų importas iš JAV į Europą buvo didesnis LNG terminalais nei dujotiekiais iš Rusijos“, – pozityvų pokytį įžvelgia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Be dujomis varomų šiluminių elektrinių, kurios Lietuvoje pagamino 33 proc. elektros energijos, birželio mėnesį 24 proc. elektros gamino vėjo jėgainės, 21 proc. hidroelektrinės, 17 proc. saulės elektrinės, o 4 proc. – likusios elektrinės.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 878 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 10 proc., o vietos elektrinės užtikrino 27 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per birželio mėnesį buvo pagaminta 251 GWh elektros energijos.
Bendras importo srautas sudarė 72 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 3 proc., palyginti su gegužės duomenimis. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 53 proc., iš Latvijos 35
proc., iš trečiųjų šalių buvo 0 proc., o iš Lenkijos importavome apie 12 proc.. Eksportas mažėjo sparčiau – 17 proc., o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (97 proc.), likusi dalis – į Latviją (3 proc.).
