„Šiuo metu Latvijos ir Estijos operatoriai taiko dvišalę pralaidumų nustatymo su Rusija metodiką, kurios nėra patvirtinęs Lietuvos reguliatorius, ir naudojasi Lietuvos infrastruktūra elektros importui iš trečiųjų šalių. Todėl imamės konkrečių veiksmų, kuriais siekiame užkirsti tam kelią“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Numatoma, kad maksimalus elektros perdavimo pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo dabar taikomo 1250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo sistemos saugumui užtikrinti. Tuomet Latvija prekybai su trečiosiomis šalimis galės išduoti pajėgumus, kurie maždaug atitiks jos linijų pralaidumą su Rusija.
Planuojama, kad naujasis 400 MW pralaidumas įsigalios 2021 m. rugsėjo 15 d., kai su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) bus suderintos tai nustatančios taisyklės.
Pasak R.Masiulio, nuo to, koks yra maksimalus – kitaip tariant, techninis arba fizinis – pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis arba kitaip – grynasis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją. Latvijos ir Estijos taikomoje dvišalėje metodikoje yra vertinamas Baltarusijos–Lietuvos elektros jungties maksimalus perdavimo pralaidumas.
Lietuva tiesioginį importą iš Baltarusijos jau yra apribojusi stabdydama tiesioginius komercinius elektros srautus per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį 2020 m. lapkričio 3 d., kai Astravo atominė elektrinė pradėjo gaminti elektrą. Tačiau Baltarusijoje pagaminta elektra ir toliau atsiduria Baltijos šalių rinkoje, kai ja prekiaujama Rygos biržoje. Todėl imantis naujų veiksmų, šios galimybės bus apribotos – nustačius mažesnį Baltarusijos ir Lietuvos elektros jungties maksimalų perdavimo pralaidumą, grynasis perdavimo pralaidumas (didžiausias galimas komercinis importas) iš Rusijos į Latviją reikšmingai sumažės.
Birželio pradžioje nesaugiai, skubotai, pažeidžiant tarptautines konvencijas pastatytai Baltarusijos atominei elektrinei (AE) Astrave gavus pirmojo energijos bloko pramoninio naudojimo leidimą, „Litgrid“ informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius, apie pradedamą teisinį procesą perimti visų jungčių su Baltarusija fizinių pralaidumų valdymą.
Lietuvos elektros energetikos sistema istoriškai veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia BRELL šalių – Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos – sistemas. 2025 metais planuojama įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, tam „Litgrid" tiesia naują jungtį su Lenkija bei stiprina vidinius elektros perdavimo tinklus, ruošia sistemas atsijungimui nuo IPS/UPS ir savarankiškam dažnio valdymui.
